- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kitąmet bus surinkta ir sutvarkyta net 90 proc. į rinką išleistų užstato pakuočių - tiek, kiek kitose Europos šalyse, kur panašios užstato sistemos veikia jau ne vienerius metus. Tokius ambicingus planus patvirtino VšĮ „Užstato sistemos administratorius" (USAD) valdyba, remdamasi naujausiomis taros grąžinimo tendencijomis.
„Diegdami sistemą nesitikėjome, kad sistema Lietuvoje prigis taip sparčiai, jog tuos rodiklius, kurių tikėjomės nebent po poros metų, pasieksime dar šiemet. Tačiau esame tam pasiruošę - taromatai ir skaičiavimo centras veikia sklandžiai, o gyventojams grąžinti pakuotes nepatogumų nekyla. Tačiau surinkti kiekvieną butelį ar skardinę kainuoja", - sako Gintaras Varnas, USAD generalinis direktorius.
USAD valdyba, atsižvelgusi į pakuočių surinkimo tendencijas, patvirtino naujus tarifus už pakuočių sutvarkymą visiems gėrimų gamintojams ir importuotojams.
Už kiekvieną PET butelį nustatytas 3 centų, plieninę skardinę - 3 centų, stiklinę tarą - 2,5 cento, o aliuminio skardinę - 1,5 cento tarifas. Iki šiol už stiklo ir aliuminio pakuotes jas išleidžiančioms įstaigoms mokėti nereikėjo. Nauji tarifai įsigalios nuo kitų metų pradžios. Apie tokius planuojamus tarifus gamintojai ir importuotojai buvo informuoti dar vasarą ir turėjo laiko tam pasiruošti.
„Gamintojams tenka pagrindinė užstato sistemos išlaikymo našta. Surinkus daugiau pakuočių, mažėja mūsų pajamos iš negrąžintos taros užstato - mokesčio, kurį sumoka teršėjai. Be to, padidėja ir išlaidos - surinkti ir transportuoti daugiau butelių ir skardinių kainuoja brangiau", - paaiškina G. Varnas.
Didžiausia užstato sistemos išlaidų dalis tenka prekybininkams už pakuočių surinkimą prekybos vietose. Tai sudaro daugiau nei pusę visų planuojamų 2017 m. užstato sistemos sąnaudų. Išlaidos taromatams sudaro beveik 27 proc., transportavimo sąnaudos - 8 proc., skaičiavimo centro veiklos ir kitos sąnaudos - apie 13 proc. visų planuojamų USAD išlaidų.
Skaičiuojama, kad 2017 metais sistemai išlaikyti iš gamintojų ir importuotojų skirs 14,9 mln. eurų. Įvertinus, kad į sistemą grįš 90 proc. pakuočių, planuojama, kad kitąmet pajamos iš negrąžinto užstato bus 61 proc. mažesnės negu šiemet, o pajamos už parduotas žaliavas bus 29 proc. didesnės nei 2016 metais.
G. Varnas atkreipia dėmesį, kad visose šalyse, kuriose veikia užstato sistema, ji iš dalies yra išlaikoma iš dviejų šaltinių - negrąžintų pakuočių užstato ir perdirbtų antrinių žaliavų. Likusią išlaidų dalį padengia gamintojų ir importuotojų subsidijos.
Kuo daugiau pakuočių grąžinama, tuo daugiau reikalaujama subsidijų iš gamintojų ir importuotojų, kurie laikomi atsakingais už į rinką išleistas pakuotes, ir jų pareiga - finansuoti jų sutvarkymą. Tad gėrimų gamintojų ir importuotojų indėlis į užstato sistemą yra pats svarbiausias.
„Nė vienoje Europos šalyje, kur veikia užstato sistema, nebuvo tokio starto, kai jau pirmais metais surenkama per 74 proc. pakuočių. Estijoje, Danijoje, Švedijoje, kurių pavyzdžiais remiamės, pirmais metais jų buvo sugrąžinta vos pusė. Lietuvoje sėkmę lėmė ir platus taromatų tinklas, ir visuomenės švietimas, ir išaugęs pačių gyventojų sąmoningumas. Kaip visuomenė, galime savimi didžiuotis ir nemanau, kad norėtume grįžti į praeitį", - teigia USAD vadovas.
Naujausia USAD statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai į užstato sistemą jau grąžino per 333 milijonus pakuočių. Daugiausiai pakuočių - net 88 proc. - grąžinama į taromatus. Tokie puikūs užstato sistemos rezultatai rodo, kad tai yra efektyviausias būdas kovoti su gamtoje besimėtančiomis skardinėmis ir buteliais.
Planuojamos USAD pajamos 2017 metais (proc.):
Gamintojų subsidija 56 proc.
Pajamos iš nesugrąžinto užstato 23 proc.
Pajamos už parduotas žaliavas 21 proc.
Planuojamos USAD sąnaudos 2017 metais (proc.):
Prekybininkų sąnaudų kompensavimas 50 proc.
Taromatų sąnaudos 27 proc.
Skaičiavimo centro veiklos ir kitos sąnaudos 13 proc.
Logistikos ir pakavimo priemonių sąnaudos 10 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...