Pakeiskite tris įpročius ir pagerinsite savo finansinę padėtį

Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojai 2014 m. ir 2015 m. išleido daugiau pinigų, negu gavo. Tuo tarpu Estijos gyventojai sutaupė vidutiniškai 9 proc. pajamų, Europos Sąjungos vidurkis – 10 proc. Išleisti daugiau negu uždirbame – tai viena iš neigiamų praktikų, kurios negalima ignoruoti.

Pateikiame tris ydingus finansinius įpročius, kuriuos būtina keisti, norint pagerinti savo finansinę padėtį.

1. Gyvename šia diena, neturėdami plano B

Nesiruošti netikėtumams – viena didžiausių klaidų. Krizinės situacijos paprastai neigiamai paveikia mūsų piniginę. Norėdami sumažinti galimas neigiamas jų pasekmes, privalome atlikti namų darbus: įvertinti potencialas rizikas ir numatyti jų sprendimo būdus.

„Visuomet turėkime sukaupę 6–9 atlyginimų dydžio santaupų, kurios padės išgyventi laikinai praradus pajamų šaltinį. Juk apmokėti sąskaitas, padengti būsto paskolą, išlaidas vaikų darželiui vis tiek reikės. Apsidrauskime gyvybę – ligos ar traumos atveju gausime finansinę paramą, kuri padės gydantis ir sveikstant, o praradus maitintoją bus nepamainoma pagalba šeimai stojantis ant kojų. Pasirūpinkime gyvenamojo būsto draudimu, kad būtume apsaugoti nuo finansinių nuostolių vagystės ar nelaimės atveju.

Kokią ateitį planuojame savo vaikams, kai šie užaugs ir išvyks studijuoti? Ar galėsime paremti jų savarankiško gyvenimo pradžią? Tam irgi reikėtų ruoštis iš anksto – juk nežinia, kokios tuomet bus finansinės galimybės“, – finansų planavimo patarimus vardija gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Taigi, be plano A – kai viskas sekasi gerai, turėkime ir planus B ar C. Tuomet ne tik būsime finansiškai pasiruošę galimiems netikėtumams, bet tai žinodami ir jausimės ramiau.

2. Išleidžiame daugiau, negu uždirbame

Šiandien visiškai normalu naudotis kreditinėmis kortelėmis, kai reguliariai skolinamės šiek tiek pritrūkę iki atlyginimo, o vėliau grąžiname sumą su priskaičiuotomis palūkanomis. Pirkdami daiktus jiems netaupome, o pasitelkiame vartojimo paskolas ar greituosius kreditus.

„Aviva Lietuva“ 2017 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų atostogoms netaupo. Apie jas susimąsto tik atėjus vasarai. Tokiu atveju, tenka verstis su turimais finansais arba skolintis.

Reikėtų nepamiršti, kad kreditinės kortelės rezervas skirtas kraštutiniams atvejams, kai ištinka bėda. Jis neturėtų būti naudojamas smulkiems pirkiniams kiekvieną mėnesį. Paskaičiuokime, kiek palūkanų sumokame per metus už naudojimąsi kreditu. Galbūt šių pinigų užtektų pirkiniams, kuriems vis pritrūkstame iki atlyginimo?

Naujam televizoriui ar šaldytuvui galime pradėti taupyti iš anksto – tuomet neteks permokėti už prekę. Apie būsimas atostogas taip pat verta pagalvoti iš anksto, geriausia – dar tebegyvenant praėjusių atostogų nuotaikomis. Nusimačius atostogų biudžetą ir įvertinus savo galimybes kiekvieną mėnesį atsidėkime dalį sumos, bus lengviau sutaupyti būsimam poilsiui.

3. Nesirūpiname ateitimi

Šiandien vis garsiau kalbama apie tai, kad savo pajamomis senatvėje privalome pasirūpinti patys. Valstybės parama pensinio amžiaus žmonėms sudaro tik nedidelę dalį išgyvenimui būtinos sumos. Ateityje ši dalis tik mažės, todėl norint gauti bent 70 proc. buvusių pajamų – tiek, kiek rekomenduojama siekiant išlaikyti panašų gyvenimo lygį – reikia pasirūpinti bent keliais pajamų šaltiniais.

„Be valstybės mokamos pensijos, kuri sudarys tik nedidelę dalį būsimų pajamų senatvėje, reikėtų pasirūpinti lėšų kaupimu pensijų fonduose bei per gyvybės draudimą. Pastarasis suteikia ne tik apsaugas nelaimės atveju, bet leidžia dar labiau padidinti savo pajamas senatvėje.

Vakarų šalyse jau seniai įprasta taupyti ir santaupas investuoti į keletą skirtingų pajamų šaltinių. Čia žmonės supranta – jeigu patys savimi nepasirūpins, niekas kitas už juos to nepadarys. Lietuvoje dėl istorinės praeities susiformavo kiek kitokia situacija, todėl šiandien dar tik mokomės būti atsakingais už savo finansinę gerovę“, – sako A. Grabinskė.