- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūroje planuojama atverti kelią statyti įvairaus galingumo vėjo jėgainių parkus.
Numatė penkias vietas
Energetikos ministerija paskelbė ekspertų konkursą atlikti studiją dėl atsinaujinančios energijos elektrinių plėtros Lietuvos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Bus prašoma nustatyti zonas Baltijos jūros Lietuvos teritorijoje, kur būtų galima įrengti ir plėtoti 200, 300, 400, 500, 600, 700, 1000, 1300, 1600 ir 3350 megavatų bendros instaliuotos galios elektrinių parkus.
Dar 2009 m. Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto daktaras dabar jau šviesios atminties Saulius Gulbinskas pristatė pagal projektą „Power“ su ES parama parengtą Vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje studiją.
Pagal ją buvo siūlytos 5 vietos jūroje priešais Nidą, Juodkrantę, Klaipėdą, Palangą ir Šventąją. Jų bendra plotas 237 kvadratiniai kilometrai. Jose nurodyta galimybė pastatyti 313 vėjo jėgainių. Bendra jų galia galėtų siekti 1127 megavatus.
Šios penkios vietos buvo parinktos taip, kad nedarytų įtakos Baltijos jūros aplinkai.
Taip pat buvo nurodytos trys papildomos vietos, kurių bendras plotas 689 kvadratiniai kilometrai. Joje galima pastatyti per 900 vėjo jėgainių. Šios jūros teritorijos buvo gerokai problemiškesnės. Didžiulis 295 kvadratinių metrų parkas būtų arčiau kranto tarp Juodkrantės ir Nidos. Dar vienas 363 kvadratinių metrų vėjo jėgainių parkas kirstų Būtingės naftos terminalo laivybos kelią.
Numatė vieningą sistemą
Buvo skaičiuojama, kad įrenti minėtus penkis vėjo jėgainių parkus be rezervinių teritorijų kainuotų 2,5 mlrd. eurų. Buvo skaičiuojama, kad pradėjusios veikti vėjo jėgainės per metus duotų 395 mln. eurų pajamų.
Joms statyti būtų imami kreditai, kurie būtų buvę sugrąžinti per 6-8 metus.
Deja, per dešimtmetį taip nieko ir nebuvo padaryta. Jūroje nepradėta statyti nei viena jėgainė. Per daugelį metų taip ir nepavyko apsispręsti, kas tai turėtų daryti - valstybė ar privatūs statytojai.
Buvo daug norinčių statyti vėjo jėgainių parkus verslininkų - ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Bet taip ir nepralaužti jų statybos planai. Tiksliau, gal ir gerai, kad į šią sritį neatėjo joks privatus kapitalas, nes vykdyti didžiulius projektus jūroje išorinio uosto statyba, vėjo jėgainių parkai su brangiomis elektros perdavimo linijomis, turėtų būti valstybės reikalas, galbūt prisiimant į juos kaip dalininkus strateginius investuotojus.
2009 m. dar buvo planas sujungti į vieną elektros perdavimo sistemą minėtus 5 Lietuvos, du 24 ir 28 kvadratinių kilometrų Kaliningrado srities ir keturis 107, 164, 151 ir 163 kvadratinių kilometrų Lenkijos Baltijos jūroje esančius vėjo jėgainių parkus.
Dabar šis projektas jau gali būti pamirštas, nes dėl santykių su Rusija jungimasis į vieną elektros perdavimo sistemą būtų neįmanomas.
Paaiškės kitais metais
Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje ar Kaliningrado srityje jokie vėjo jėgainių parkai nepradėti statyti. Jie nestatomi ir Latvijos ar Estijos pakrantėse.
Gali būti, kad pagal Energetikos ministerijos paskelbtą studiją bus siekiama išjudinti vėjo jėgainių parkų statybą Lietuvos teritorinės jūros dalyje.
Pagal technines sąlygas tarpinė studija jau turėtų būti pateikta iki kitų metų vasario 15 dienos, o galutinė iki gegužės 1 dienos.
Parenkant tinkamiausias vėjo jėgainių statybos jūroje vietas bus prašoma surinkti visus su jūros aplinkos tyrimu susijusius prieinamus duomenis, meteorologines sąlygas, poveikį jūros augalams, gyvūnams ir paukščiams, jūros dugno duomenis. Taip pat bus analizuojami nacionalinio saugumo reikalavimai ir apribojimai, taikomi elektrinių statybai jūros teritorijose.
Rasti vietas vėjo jėgainių parkams Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra lengva. Per teritorinius vandenis eina ne tik svarbus laivų kelis į Klaipėdos uostą, bet prie Būtingės naftos terminalo plūduro. Tie keliai ir laivybos reidų rajonai netinkamomis vietomis vėjo jėgainių parkams padaro apie trečdalį Lietuvos teritorinės jūros.
Vėjo jėgainių parkams statyti geriausi yra gyliai iki 25-30 metrų. Jie gali būti ir iki 50 metrų, bet tuomet vėjo jėgainių statybos kainos gerokai išauga. Statyti vėjo jėgainių parkus Lietuvos teritorijoje trukdo ir gausūs saugomų teritorijų - paukščių ir buveinių plotai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...