Pajudės vėjo jėgainių statybos jūroje

Baltijos jūroje planuojama atverti kelią statyti įvairaus galingumo vėjo jėgainių parkus.

Numatė penkias vietas

Energetikos ministerija paskelbė ekspertų konkursą atlikti studiją dėl atsinaujinančios energijos elektrinių plėtros Lietuvos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje. 

Bus prašoma nustatyti zonas Baltijos jūros Lietuvos teritorijoje, kur būtų galima įrengti ir plėtoti 200, 300, 400, 500, 600, 700, 1000, 1300, 1600 ir 3350 megavatų bendros instaliuotos galios elektrinių parkus.

Dar 2009 m. Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto daktaras dabar jau šviesios atminties Saulius Gulbinskas pristatė pagal projektą „Power“ su ES parama parengtą Vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje studiją.

Pagal ją buvo siūlytos 5 vietos jūroje priešais Nidą, Juodkrantę, Klaipėdą, Palangą ir Šventąją. Jų bendra plotas 237 kvadratiniai kilometrai. Jose nurodyta galimybė pastatyti 313 vėjo jėgainių. Bendra jų galia galėtų siekti 1127 megavatus.

Šios penkios vietos buvo parinktos taip, kad nedarytų įtakos Baltijos jūros aplinkai. 

Taip pat buvo nurodytos trys papildomos vietos, kurių bendras plotas 689 kvadratiniai kilometrai. Joje galima pastatyti per 900 vėjo jėgainių. Šios jūros teritorijos buvo gerokai problemiškesnės. Didžiulis 295 kvadratinių metrų parkas būtų arčiau kranto tarp Juodkrantės ir Nidos. Dar vienas 363 kvadratinių metrų vėjo jėgainių parkas kirstų Būtingės naftos terminalo laivybos kelią.

Numatė vieningą sistemą

Buvo skaičiuojama, kad įrenti minėtus penkis vėjo jėgainių parkus be rezervinių teritorijų kainuotų 2,5 mlrd. eurų. Buvo skaičiuojama, kad pradėjusios veikti vėjo jėgainės per metus duotų 395 mln. eurų pajamų.

Joms statyti būtų imami kreditai, kurie būtų buvę sugrąžinti per 6-8 metus.

Deja, per dešimtmetį taip nieko ir nebuvo padaryta. Jūroje nepradėta statyti nei viena jėgainė. Per daugelį metų taip ir nepavyko apsispręsti, kas tai turėtų daryti - valstybė ar privatūs statytojai.

Buvo daug norinčių statyti vėjo jėgainių parkus verslininkų - ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Bet taip ir nepralaužti jų statybos planai. Tiksliau, gal ir gerai, kad į šią sritį neatėjo joks privatus kapitalas, nes vykdyti didžiulius projektus jūroje išorinio uosto statyba, vėjo jėgainių parkai su brangiomis elektros perdavimo linijomis, turėtų būti valstybės reikalas, galbūt prisiimant į juos kaip dalininkus strateginius investuotojus.

2009 m. dar buvo planas sujungti į vieną elektros perdavimo sistemą minėtus 5 Lietuvos, du 24 ir 28 kvadratinių kilometrų Kaliningrado srities ir keturis 107, 164, 151 ir 163 kvadratinių kilometrų Lenkijos Baltijos jūroje esančius vėjo jėgainių parkus.

Dabar šis projektas jau gali būti pamirštas, nes dėl santykių su Rusija jungimasis į vieną elektros perdavimo sistemą būtų neįmanomas.

Paaiškės kitais metais

Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje ar Kaliningrado srityje jokie vėjo jėgainių parkai nepradėti statyti. Jie nestatomi ir Latvijos ar Estijos pakrantėse. 

Gali būti, kad pagal Energetikos ministerijos paskelbtą studiją bus siekiama išjudinti vėjo jėgainių parkų statybą Lietuvos teritorinės jūros dalyje.

Pagal technines sąlygas tarpinė studija jau turėtų būti pateikta iki kitų metų vasario 15 dienos, o galutinė iki gegužės 1 dienos.

Parenkant tinkamiausias vėjo jėgainių statybos jūroje vietas bus prašoma surinkti visus su jūros aplinkos tyrimu susijusius prieinamus duomenis, meteorologines sąlygas, poveikį jūros augalams, gyvūnams ir paukščiams, jūros dugno duomenis. Taip pat bus analizuojami nacionalinio saugumo reikalavimai ir apribojimai, taikomi elektrinių statybai jūros teritorijose.

Rasti vietas vėjo jėgainių parkams Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra lengva. Per teritorinius vandenis eina ne tik svarbus laivų kelis į Klaipėdos uostą, bet prie Būtingės naftos terminalo plūduro. Tie keliai ir laivybos reidų rajonai netinkamomis vietomis vėjo jėgainių parkams padaro apie trečdalį Lietuvos teritorinės jūros. 

Vėjo jėgainių parkams statyti geriausi yra gyliai iki 25-30 metrų. Jie gali būti ir iki 50 metrų, bet tuomet vėjo jėgainių statybos kainos gerokai išauga. Statyti vėjo jėgainių parkus Lietuvos teritorijoje trukdo ir gausūs saugomų teritorijų - paukščių ir buveinių plotai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
CHE: "gal ir gerai, kad į šią sritį neatėjo joks privatus kapitalas, nes vykdyti didžiulius projektus jūroje išorinio uosto statyba, vėjo jėgainių parkai su brangiomis elektros perdavimo linijomis, turėtų būti valstybės reikalas, galbūt prisiimant į juos kaip dalininkus strateginius investuotojus" - melų MELAS: privatininkas ŽINO kad tas 'biznis' NIEKADA neatsipirks (o ir rizika per didelė), o štai valstybės - te jos pasiima VISĄ riziką, TE už viską atsako, te pagaliau bankrutuoja, privatininkui geriau SEMTI pinigus vaizduojant 'strateginį investuotoją". Šiaip, jau ir sausumoje tos jėgainės pražūtingos (bet ten bent teoriškai miškai gali tuos vėjų sūkurius išsklaidyt), o virš jūrų vėjų suktukms niekas netrukdys, DAR baisiau, jįe sužadins naujas vandenynų sroves, o jau tuomet - MIRTIS krantams; - prisiminkim kas dėjos kai pora akmenėlių ir po Palangos tilto išėmėm, o čia juk kalbam apie gigavatus... nepamirškim kad Gamtoje NIEKO nemokamo nebūna, ji JAU mums keršija klimato pasikeitimu.

Kodėl neparašot

Kodėl neparašot portretas
kad vejo malūnų energija yra brangiai perdirbama kad tiktų nedojimui?Ir kad Kubilas savo valdymo metais vienašališkai(galimai papirktas tų pačių vėjo biznierių) ''įmūrijo'' potvarkį Valstybei privalomai supirkti tą energiją ir mokėti tiems storamašniams brangiau nei kam kitam?.Vėl ponai ruošia sau auksinį amžių?

>>idiotui zelemuncikui

>>idiotui zelemuncikui portretas
idiote zelemuncike tu MELUOJI. Tie vejo malunai NEATSIPIRKS NIEKADA nes valstybes dotacijos bus isvogtos o pelnas nuplauks i skandinavu bankininku kisene ir privatininku taip pat. Elektros kainos bus iskeltos DVIGUBAI kuriuos apmokes lietuvos ubagai. Ekonomiskiausia naudoti RUSISKAS DUJAS kuriu kaina prie vamzdzio Lietuvoje ne daugiau kaip 200E / 1000 m3. Amerikoniskos demokratines dujos geldoje 520 $/1000 m3. Mokinkis paprasciausios aritmetikos , senas durnas asile zelemuncike.
VISI KOMENTARAI 22

Galerijos

Daugiau straipsnių