- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūroje planuojama atverti kelią statyti įvairaus galingumo vėjo jėgainių parkus.
Numatė penkias vietas
Energetikos ministerija paskelbė ekspertų konkursą atlikti studiją dėl atsinaujinančios energijos elektrinių plėtros Lietuvos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Bus prašoma nustatyti zonas Baltijos jūros Lietuvos teritorijoje, kur būtų galima įrengti ir plėtoti 200, 300, 400, 500, 600, 700, 1000, 1300, 1600 ir 3350 megavatų bendros instaliuotos galios elektrinių parkus.
Dar 2009 m. Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto daktaras dabar jau šviesios atminties Saulius Gulbinskas pristatė pagal projektą „Power“ su ES parama parengtą Vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje studiją.
Pagal ją buvo siūlytos 5 vietos jūroje priešais Nidą, Juodkrantę, Klaipėdą, Palangą ir Šventąją. Jų bendra plotas 237 kvadratiniai kilometrai. Jose nurodyta galimybė pastatyti 313 vėjo jėgainių. Bendra jų galia galėtų siekti 1127 megavatus.
Šios penkios vietos buvo parinktos taip, kad nedarytų įtakos Baltijos jūros aplinkai.
Taip pat buvo nurodytos trys papildomos vietos, kurių bendras plotas 689 kvadratiniai kilometrai. Joje galima pastatyti per 900 vėjo jėgainių. Šios jūros teritorijos buvo gerokai problemiškesnės. Didžiulis 295 kvadratinių metrų parkas būtų arčiau kranto tarp Juodkrantės ir Nidos. Dar vienas 363 kvadratinių metrų vėjo jėgainių parkas kirstų Būtingės naftos terminalo laivybos kelią.
Numatė vieningą sistemą
Buvo skaičiuojama, kad įrenti minėtus penkis vėjo jėgainių parkus be rezervinių teritorijų kainuotų 2,5 mlrd. eurų. Buvo skaičiuojama, kad pradėjusios veikti vėjo jėgainės per metus duotų 395 mln. eurų pajamų.
Joms statyti būtų imami kreditai, kurie būtų buvę sugrąžinti per 6-8 metus.
Deja, per dešimtmetį taip nieko ir nebuvo padaryta. Jūroje nepradėta statyti nei viena jėgainė. Per daugelį metų taip ir nepavyko apsispręsti, kas tai turėtų daryti - valstybė ar privatūs statytojai.
Buvo daug norinčių statyti vėjo jėgainių parkus verslininkų - ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Bet taip ir nepralaužti jų statybos planai. Tiksliau, gal ir gerai, kad į šią sritį neatėjo joks privatus kapitalas, nes vykdyti didžiulius projektus jūroje išorinio uosto statyba, vėjo jėgainių parkai su brangiomis elektros perdavimo linijomis, turėtų būti valstybės reikalas, galbūt prisiimant į juos kaip dalininkus strateginius investuotojus.
2009 m. dar buvo planas sujungti į vieną elektros perdavimo sistemą minėtus 5 Lietuvos, du 24 ir 28 kvadratinių kilometrų Kaliningrado srities ir keturis 107, 164, 151 ir 163 kvadratinių kilometrų Lenkijos Baltijos jūroje esančius vėjo jėgainių parkus.
Dabar šis projektas jau gali būti pamirštas, nes dėl santykių su Rusija jungimasis į vieną elektros perdavimo sistemą būtų neįmanomas.
Paaiškės kitais metais
Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje ar Kaliningrado srityje jokie vėjo jėgainių parkai nepradėti statyti. Jie nestatomi ir Latvijos ar Estijos pakrantėse.
Gali būti, kad pagal Energetikos ministerijos paskelbtą studiją bus siekiama išjudinti vėjo jėgainių parkų statybą Lietuvos teritorinės jūros dalyje.
Pagal technines sąlygas tarpinė studija jau turėtų būti pateikta iki kitų metų vasario 15 dienos, o galutinė iki gegužės 1 dienos.
Parenkant tinkamiausias vėjo jėgainių statybos jūroje vietas bus prašoma surinkti visus su jūros aplinkos tyrimu susijusius prieinamus duomenis, meteorologines sąlygas, poveikį jūros augalams, gyvūnams ir paukščiams, jūros dugno duomenis. Taip pat bus analizuojami nacionalinio saugumo reikalavimai ir apribojimai, taikomi elektrinių statybai jūros teritorijose.
Rasti vietas vėjo jėgainių parkams Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra lengva. Per teritorinius vandenis eina ne tik svarbus laivų kelis į Klaipėdos uostą, bet prie Būtingės naftos terminalo plūduro. Tie keliai ir laivybos reidų rajonai netinkamomis vietomis vėjo jėgainių parkams padaro apie trečdalį Lietuvos teritorinės jūros.
Vėjo jėgainių parkams statyti geriausi yra gyliai iki 25-30 metrų. Jie gali būti ir iki 50 metrų, bet tuomet vėjo jėgainių statybos kainos gerokai išauga. Statyti vėjo jėgainių parkus Lietuvos teritorijoje trukdo ir gausūs saugomų teritorijų - paukščių ir buveinių plotai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...