- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Esant darbuotojų trūkumui, verslas keičia požiūrį ir jau noriai priimtų į darbą vyresnius žmones. Iš dalies verslas atsidūrė aklavietėje: padėtis darbo rinkoje – kritiška, praneša LNK.
Nori, kad vyresnieji darbe taptų norma
Į pučiamųjų orkestrų mokytoją ir orkestrų vadovą Vytautą Skripkauską Žirmūnų gimnazijoje kreipiamasi „maestro“. Šioje mokykloje jis dirba 55 metus. Nors Vytautui 94 metai, mokytojavimo mesti dar nežada, nes, kaip pats sakė, geresnių už jį tiesiog nėra.
„Vienam gabiam muzikantui sakau: nori dirbt? Sako: noriu. Sakau: aš tau perleidžiu gerą orkestrą. Ir leidau jam ten dirbti. Po mėnesio atėjo, sako: aš negaliu dirbti, sakau dešimt kartų, neklauso, aš noriu duoti į ausį – manęs neklauso. Sakau: žinai, duosi į ausį ir bus viskas baigta“, – pasakojo V. Skripkauskas.
Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje išvysti vyresnį mokytoją – anokia naujiena. Čia dirbančių 67 pedagogų amžiaus vidurkis svyruoja tarp 50–60 metų.
„Jeigu nėra didelio konkurso tam tikrai pozicijai užimti, o mes žinome, kad šiuo metu tikrai trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, gamtos mokslų mokytojų, tai jau tokio kriterijaus tiesiog negali įvesti, nes iš viso džiaugiesi, kad ateina žmogus ir dirba“, – sakė gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas.
Iš viso džiaugiesi, kad ateina žmogus ir dirba.
Premjerė Ingrida Šimonytė nori, kad vyresnio amžiaus taptų norma ne tik švietime, bet ir kituose sektoriuose, ypač kai šiuo metu verslas skundžiasi nerandantis 60 tūkst. darbuotojų.
„Mes taip pat turime priešpensijinio amžiaus grupių, galbūt ir kitų, atskirtyje esančių grupių, neįgaliųjų, kurie galėtų būti įtraukti į darbo rinką aktyviau dabar“, – teigė I. Šimonytė.
Vytautas Skripkauskas. / Stop kadras
Verslas kelia sąlygas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija keisti vyresnių žmonių įdarbinimo neketina, esą pirmiau dėl to apsispręsti turi darbdaviai.
„Mes dabar matome, kad tie žmonės tikrai patiria didžiausią riziką ir būti atleisti, ir, jeigu pasižiūrėtume į vidutinį padavėjų amžių kavinėse Lietuvoje ir kažkokioje kitoje Europos šalyje, tai matytume tuos skirtumus“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Verslas linkęs keisti požiūrį.
„Tas 40–50 metų ir vyresnis segmentas tikrai turi labai didelę paklausą“, – tikino pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Bet vyresniems atverti žada tik tuos darbus, kurių paprastai atsikrato jaunimas, ir tuos, kur papildomų rankų šiandien reikia labiausiai – transporto ir saugojimo, gamybos, administracijos, aptarnavimo bei prekybos sektoriai.
„Nuosekliuose gamybiniuose dalykuose dažnai, deja, jaunimas savęs neranda“, – šnekėjo V. Janulevičius.
Dabartiniams iššūkiams esant, reikalingas kompiuterinis raštingumas.
Darbdaviai turi ir daugiau sąlygų – priimti vyresnius galėtų tik prieš tai juos apmokius.
„Dabartiniams iššūkiams esant, reikalingas kompiuterinis raštingumas ir pakankamai aukšto lygio“, – teigė E. Grigaliūnas.
Vyresni prašo jų nenuvertinti. Esą naujosios technologijos jiems jau pažįstamos.
„Pasakysiu tokią paslaptį: direktoriaus pavaduotojas (dabar jis jau pensijoje) nesupranta, kad aš kasdien su sūnum Amerikoje kalbu per „Skype“. Jis to nesupranta, sako: kaip čia gali būti?“ – kalbėjo Vilniaus Žirmūnų gimnazijos orkestro vadovas V. Skripkauskas.
Anot verslo, kas iš esmės turėtų keistis, tai valstybės organizuojamas perkvalifikavimo procesas.
„Reikalavimai trejus metus mokytis aukštosiose ar profesinėse mokyklose yra vienas elementas, kitas elementas yra susijęs su valstybės finansavimu, nes valstybė turi tokiems žmonėms padėti“, – tvirtino Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ministrė M. Navickienė pripažino, kad vyresnių žmonių apmokymas turėtų būti taiklesnis, todėl padėčiai ištaisyti žada pradėti nuo savivaldybių – su merais aiškiau aptars profesijų poreikius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...