- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2015-ieji metai atneš teigiamų pokyčių Lietuvos gyventojams. Nuo Naujų Metų didėja nedarbo išmokos bei ligos pašalpos, be to, kitąmet numatyta didinti pensijas, bus tęsiamas šiemet prasidedantis per krizę sumažintų pensijų kompensavimas.
„Pažadus gerinti Lietuvos gyventojų socialinę aplinką tęsime ir 2015 m., kurie bus dar labiau socialiai orientuoti“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Nuo sausio bedarbio išmoka galės siekti 1041 litą
Per krizę įvestas nedarbo draudimo išmokų sumažinimas nustoja galioti šių metų gruodžio 31 d. ir, kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jo pratęsti nesiūlo, nuo 2015-ųjų pradžios bedarbio pašalpos maksimalus dydis didės ir galės siekti 1041,60 Lt (301, 67 eurų).
Šis dydis, apskaičiuojamas įvertinus asmens paskutinių trejų metų nedarbo socialinio draudimo laikotarpiu gautas pajamas, vėl galės siekti iki 70 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio.
Iki šių metų pabaigos galiojančiame Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme nustatytas ribojimas nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimaliam mėnesiniam dydžiui – šis dydis negalėjo siekti daugiau nei 650 Lt.
Nedarbo išmokų didinimui iš valstybės biudžeto 2015 metais papildomai prireiks 130 mln. litų.
Ligos pašalpos didės nuo 40 iki 80 procentų
Šiuo metu Seimui pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas ligos pašalpas didinti iki 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Siekiant suvienodinti ligos pašalpos dydį visu ligos laikotarpiu, siūloma didinti pašalpos, mokamos už trečią – septintą nedarbingumo dienas, dydį nuo 40 iki 80 proc. pašalpos gavėjo buvusio darbo užmokesčio.
Nuo 2009 m. gegužės 1 dienos iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.
Pirmųjų dviejų kalendorinių laikinojo nedarbingumo dienų apmokėjimo iš darbdavio lėšų tvarka nėra tikslinama.
Pašalpas padidinus iki 80 proc., iš „Sodros“ biudžeto papildomai reikės apie 115,4 mln. litų.
Startuos pensijų kompensavimas
Dar šių metų pabaigoje bus išmokėtos apie 20 proc. dydžio kompensacijos visiems gaunantiems senatvės ir neįgalumo pensijas. 2015 ir 2016 m. numatyta išmokėti po 40 proc. sumos, išmokant po lygią šio dydžio dalį kiekvieną ketvirtį.
Tais atvejais, kai visa apskaičiuota nepriemoka neviršija 100 litų, ją siūloma išmokėti visą, neskaidant dalimis, šių metų pabaigoje.
Pensijų nepriemokas gaus visi asmenys, kuriems senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos buvo sumažintos – ir dirbusieji, ir nedirbusieji. Tačiau dirbusieji gaus tik tą nepriemokos dalį, kuri susidarė dėl Vyriausybės patvirtinto mažesnio draudžiamųjų pajamų dydžio.
Visi kompensacijas gausiantys asmenys apie paskaičiuotas individualias kompensacijų sumas bus informuoti asmeniškai paštu šį rudenį. Rašyti prašymo dėl nepriemokų išmokėjimo nereikia.
2014 m. numatoma išmokėti apie 90 mln. litų, o viso kompensavimui reikės 443,6 mln. litų.
Iš viso kompensavimas palies beveik 0,5 mln. senatvės ir netekto darbingumo pensijų gavėjų.
Didės mažiausios pensijos
Atsižvelgiant į esamą ir įvertinus planuojamą „Sodros“ biudžeto finansinę padėtį, siūloma nuo 2015 m. liepos 1 d. didinti pensijas.
Tiek bazinės pensijos, tiek einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius siūloma didinti po 3 eurus (t. y. po 10,36 Lt). Vidutiniškai senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėtų 4,76 euro (16,43 Lt).
Šiam pensijų didinimui iš „Sodros“ biudžeto papildomai prireiktų 78,4 mln. Lt (22,72 mln. eurų), iš valstybės biudžeto – 13,6 mln. Lt (3,94 mln. eurų). Iš viso iš abiejų biudžetų didinimas pareikalaus 92 mln. Lt (26,66 mln. eurų).
Pensijų didinimas paliestų apie 867 tūkst. „Sodros“ pensijų gavėjų, apie 141 tūkst. šalpos išmokų gavėjų bei apie 7 tūkst. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis1
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?2
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...