- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekdama optimizuoti keleivių vežimą traukiniais ir mažinti dėl šių paslaugų patiriamus nuostolius, Susisiekimo ministerija siūlo vietiniais traukinių maršrutais keleivius vežti kombinuotuoju būdu, pasitelkiant ir autobusus.
Keliaujant Lietuvoje, tose maršrutų dalyse, kuriose važiuoja daugiausia keleivių, juos vežtų traukiniai, o likusiose maršrutų dalyse, kuriose lieka mažai keleivių, – autobusai. Traukinių ir autobusų tvarkaraščiai būtų patogiai suderinti, o visai kelionei pakaktų įsigyti vieną bilietą.
„Toks keleivių vežimo būdas, kai kelionės traukiniu derinamos su pavėžėjimu autobusu, yra įprastos Vakarų Europos šalyse. Naują keliavimo būdą Lietuvoje siūlome atsižvelgdami į gerąją užsienio valstybių patirtį. Vežant kombinuotuoju būdu, traukiniai ir autobusai skirtinguose vieno maršruto ruožuose būtų pasirenkami optimaliai pagal tikėtiną keleivių srautą, taip užtikrinant patogias sąlygas keleiviams ir taupant valstybės lėšas“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Statistikos duomenimis, keleivių skaičius ir sėdimų vietų užimtumas skirtinguose traukinių maršrutuose yra labai nevienodas. Pavyzdžiui, 2017 m. maršrutu Vilnius–Šiauliai važiuojančiuose traukiniuose vidutiniškai būdavo užimta 97 proc. sėdimų vietų, maršrutuose Vilnius–Klaipėda – 92 proc., Vilnius–Kaunas – 31 proc. vietų, o maršrute Radviliškis–Panevėžys – tik 2 proc. vietų. Vidutinis sėdimų vietų užimtumas traukiniuose pernai siekė 35 proc., atokiausiuose maršrutų ruožuose – gerokai mažiau.
Paskaičiuota, kad dėl per mažo sėdimų vietų traukiniuose užpildymo keleivių vežimo geležinkeliais nuostoliai šiais metais gali siekti apie 34 mln. Eur.
Kai traukiniai važiuoja apytuščiai, valstybei tenka didelė našta kompensuoti vežėjų patiriamus nuostolius. Paskaičiuota, kad dėl per mažo sėdimų vietų traukiniuose užpildymo keleivių vežimo geležinkeliais nuostoliai šiais metais gali siekti apie 34 mln. Eur.
Kaip rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime, šie nuostoliai gerokai sumažėtų, traukinio keleivius atokiausiuose maršrutų ruožuose pavežant autobusais. Pavyzdžiui, nusprendus keleivius vežti kombinuotuoju būdu maršrutuose Vilnius–Ignalina–Visaginas/ Turmantas (ruože Vilnius–Ignalina traukiniu, ruože Ignalina–Visaginas autobusu); Vilnius–Varėna–Marcinkonys (ruože Vilnius–Varėna traukiniu, ruože Varėna–Marcinkonys autobusu); Kaunas–Kazlų Rūda–Kybartai (ruože Kaunas–Kazlų Rūda traukiniu, ruože Kazlų Rūda–Kybartai autobusu), kompensacijos poreikis sumažėtų mažiausiai 1,27 mln. Eur per metus.
Susisiekimo ministerija jau parengė kombinuotajam keleivių vežimui įteisinti reikalingus teisės aktų – Transporto veiklos pagrindų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso – pakeitimus. Šią savaitę juos svarstys Vyriausybė, vėliau – Seimas.
Užsienio šalyse kombinuotasis keleivių vežimas yra plačiai paplitęs – dažniausiai autobusai yra naudojami atvežti keleivius prie tramvajaus ar metro maršruto, o tramvajus ir metro – atvežti iki traukinio maršrutų. Pavyzdžiui, Vokietijoje autobusų ir tramvajų linijomis keleiviai privežami prie pagrindinių geležinkelių transporto maršrutų. Skatinant daugiau naudoti traukinius, kaip aplinkai draugiškesnę transporto priemonę, nuo 2013 m. Vokietijoje privačioms autobusų kompanijoms leidžiama vežti keleivius tik tais tarpmiestiniais maršrutais, kurių ilgis ne didesnis kaip 50 km. Kitas pavyzdys – Jungtinės Amerikos Valstijos, kur pastebima tendencija autobusais vežti keleivius vis mažesniu atstumu, pirmenybę vežti keleivius didesniu atstumu teikiant traukiniams ar lėktuvams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“4
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...