Optimistinės valdžios prognozės 2019-iesiems

Šoktelės ir skola

Pasak Finansų ministerijos specialistų, numatoma, kad 2019 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs kiek lėčiau, t.y. 2,8 proc., nei šiemet (3,4 proc.). Kartu pateikiama ir prognozė, jog BVP augimas ateityje dar labiau sumažės: po 2,5 proc. ir 2020, ir 2021 m.

Prognozuojama, kad 2019 m. valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 10,587 mlrd. eurų (16,7 proc. daugiau, palyginti su 2018 m.), be paramos – maždaug 8,665,1 mlrd. eurų (28 proc. didesnės, nei planuota gauti šiemet). Išlaidos sudarys 11,682 mlrd. eurų. "Sodros" pajamos – 4,455 mlrd. eurų, išlaidos – 4,043 mlrd. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos – 2,060 mlrd. eurų, išlaidos – 1,961 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2019 m. pabaigoje sudarys 37,8 proc. BVP (apie 17,8 mlrd. eurų) ir bus 3 proc. didesnė nei šių metų pabaigoje, kuri, planuojama, sieks 34,8 proc. BVP. Tiesa, šis skolos padidėjimas bus laikinas, nes kitąmet planuojama sukaupti 1,33 mlrd. eurų, ši suma skirta 2020 m. vasario mėnesį euroobligacijoms išpirkti. Dėl mažėjančių palūkanų pasaulio finansų rinkose bus persiskolinama palankesnėmis sąlygomis, tad ateityje turėtų ateity sumažėti skolų aptarnavimo išlaidos. Taip pat ketinama 2019-aisiais grąžinti maždaug 870 mln. eurų skolų.

Spalio 18-ąją finansų ministras V.Šapoka Seime pateikė valdžios planus apie kitąmet didėsiančias biudžeto pajamas ir išlaidas. (Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.)

Didės mokesčių našta

Anot biudžetą kūrusių finansų specialistų, iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro apie 90,5 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta apie 7,839 mlrd. eurų, arba 30,6 proc. daugiau, nei planuota gauti 2018 m.

Beje, planuojama, kad mokesčių našta padidės. Itin reikšmingą šuolį numato "Einamųjų pajamų, turto ir kitų mokesčių" eilutė: šiemet jie sudarys 5,6 proc., o kitąmet – jau net 8,6 proc. Užtat tokia pat dalimi ketinama sumažinti pajamas iš socialinių įmokų: nuo šiemet sieksiančių 13,4 proc. – iki 10,4 proc. (4,897 mlrd. eurų) kitąmet.

Beje, valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 192,9 mln. eurų – 0,4 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto. T.y. 0,2 proc. BVP mažesnis, negu numatytas Stabilumo programoje. Biudžeto projekto rengėjai teisinasi, kad tai lemia  pradedamų naujų struktūrinių reformų išlaidos. Ekspertai sako, kad tai susiję su didėjančia mokesčių našta iš einamųjų pajamų, turto ir kitų mokesčių.

Ir pati Finansų ministerija patvirtina, kad 2019 m. ketinama daugiau pajamų ištraukti iš šešėlio. Sakoma, kad gerokai situacija praskaidrės dėl mokesčių reformos, kai dalies draudėjo socialinio draudimo įmokų bus perkelta apdraustajam, sumažinus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo tarifą, įvedus socialinio draudimo įmokų lubas ir t.t. Tikimasi, kad kovos su šešėliu reforma didins paskatas savanoriškai laikytis įstatymų ir mokėti mokesčius.

Socialinių išlaidų šuolis

Liūto dalis kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų konsoliduotų asignavimų struktūroje kartu su ES bei kitomis tarptautinės paramos lėšomis numatoma socialinei apsaugai – maždaug 3,45 mlrd. eurų (šiemet čia buvo suplanuota gerokai mažiau – 1,8 mlrd. eurų). Antrąją vietą pagal išlaidas – 2,236 mlrd. eurų – užima švietimas (šiemet buvo beveik 188 mln. eurų mažiau). Toliau – ekonomika – 2,271 mlrd. eurų (buvo 53 mln. eurų daugiau), bendros valstybės paslaugos – 1,763 mlrd. eurų (sumažėjo beveik 38 mln. eurų), gynyba 1,026 mlrd. eurų (padidėjo beveik 64 mln. eurų), sveikatos apsauga – beveik 814 mln. eurų (didėja 80 mln. eurų), viešoji tvarka ir visuomenės apsauga – daugiau kaip 807 mln. eurų (didinama vos ne 50 mln. eurų), poilsis, kultūra, religija – 545 mln. eurų (daugiau beveik 70 mln. eurų), aplinkos apsauga – 406 mln. eurų (šoktels mažne 110 mln. eurų), būstas ir komunalinis ūkis – 240 mln. eurų (irgi didės 34 mln. eurų).

Iš viso kitąmet planuojamos beveik 13,56 mlrd. eurų išlaidos, jos, palyginti su šiemet, 2,16 mlrd. eurų didesnės.

Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 m. Jų pajamos sieks 2,937 mlrd. eurų, o išlaidos – 2,917 mlrd. eurų.

Kas iš to žmonėms?

Biudžeto projekto rengėjų gyvenimo prognozės daugiau optimistinės nei pesimistinės. Planuojama, kad kitąmet nedarbo lygis turėtų nukristi žemiau 6 proc. ribos (Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, šiemet mažiausias nedarbas buvo būtent 6 proc., bet tik birželio ir rugpjūčio mėnesiais). Deja, laukiamas užimtų šalies gyventojų skaičiaus 0,3 proc. mažėjimas. Tačiau atlyginimai turėtų vėl didėti. Skaičiuojama, kad 2017-aisiais vieno darbuotojo vidutinis metų atlygis siekė beveik 15,5 tūkst. eurų. Šiemet buvo prognozuojamas 8,9 proc. didėjimas, o kitąmet – 7,5 proc. Anot Finansų ministerijos, pirmąjį 2018 m. pusmetį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje (be individualių įmonių) padidėjo sparčiausiai per pastaruosius 10 metų – 10 proc. Esą toks spartus darbo užmokesčio augimas rodo, kad darbdavių konkurencija dėl darbuotojų stiprėja. Todėl padėtis darbo rinkoje darbuotojams turėtų išlikti palanki, o darbdavių konkurencija dėl darbuotojų neturėtų mažėti.

Jau pritarta ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui. Nuo kitų metų sausio 1 d. MMA bus didinama 7,5 proc., iki 430 eurų, ir minimalusis valandinis atlygis 7,5 proc., iki 2,63 euro. Šiuo metu MMA yra 400 eurų, minimalusis valandinis atlygis – 2,45 euro.

Taip pat priimtas siūlymas iki 134,2 euro didinti pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 132,5 euro.

Jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, nuo kitų metų pradžios vaiko pinigai už kiekvieną vaiką padidės nuo 30 iki 50 eurų. Taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, mokamą vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką – iš viso po 70 eurų.

Senjorams pensijos turėtų didėti vidutiniškai 8 proc.

Kaip su kainomis?

Finansų ministerija numato, kad namų ūkių vartojimo išlaidos kitąmet kaip ir šiemet augs 4,3 proc., 2020 m. – 3,8 proc., 2021 m. – 3,5 proc. Ką byloja prognozės dėl infliacijos? Valstybės finansų ekspertai mano, kad šiemet vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, pokytis sieks 2,7 proc. (0,2 proc. mažiau, nei buvo numatyta 2018 m. pavasarį), artimiausiais metais kainų pokytis turėtų nusistovėti ties 2,5 proc.

Ko bus vertos premjero Sauliaus Skvernelio kalbos apie kovą su kainomis? Žinant, kad vien iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suplanuota beveik pusė mokestinių pajamų (44,4 proc., daugiau nei 3,85 mlrd. eurų), tikėtis mažėjimo būtų per daug optimistiška. Kuo brangesnės prekės ir paslaugos, tuo valstybės biudžetui geriau, nes 21 proc. kainos PVM pavidalu keliauja į šį katilą.

Komentaras

Kęstutis Glaveckas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas

Prognozės, kad pajamos augs 16 proc., yra labai ambicingos ir rizikingos. Įtaką tokioms prognozėms padarė artėjantys rinkimai, nes tikėtis, kad pajamų augimas per metus pakils šitiek, yra naivu. To faktiškai nėra buvę nė viename biudžete.

Išorinė biudžetinė aplinka nėra palanki: įtampą kelia pastarieji ES sukrėtimai, planuojamas "Brexit", Europos Centrinio banko politikos pasikeitimas – planuojama nustoti spausdinti pinigus ir didinti palūkanas. ES parama Lietuvai pastaruosius dvejus metus vaidino labai didelį vaidmenį investicijoms ir ekonomikos augimui. Gali būti taip, kad ES parama gali būti koreguota ir tai gali labai atsiliepti mūsų investicijoms ir ekonomikos augimui.

Kitų metų biudžete mažai esminių gerų pakeitimų smulkiajam verslui, netgi atvirkščiai – biudžeto projekte liberalai randa paslėptų grėsmių: esminė patentų sistemos korekcija, inventorizuota daug sričių, keičiasi mokestinės bazės apskaičiavimas. Stambusis verslas tam tikrus pokyčius gali pajusti, kai bus bandoma įdiegti europinę pelno bazės skaičiavimo sistemą, kuri gali padidinti sąnaudas ir sumažinti konkurencingumą.

Didele problema išlieka darbo jėgos trūkumas ir darbo jėgos kainos augimas. Tempai tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo išlieka nekokie. Darbo jėgos trūkumas auga greičiau nei atlyginimai ir tuo pačiu metu vienas iš pagrindinių ekonomikos rodiklių – darbo našumas – nekyla taip sparčiai kaip darbo užmokestis. Kitais metais ta disproporcija bus dar ryškesnė.