- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinę spalio savaitę bus baigtas skinti obuolių derlius Lietuvos versliniuose soduose. Aiškėja, kad jis bus ne ką mažesnis nei pernai. Iki pavasario jų turėtų užtekti Lietuvos vartotojams, o tai reiškia, kad valgysime išskirtinės kokybės, natūralius, šviežius, chemiškai neapdorotus, įvairių skonių vaisius. Ir šių metų derliaus obuolių kainos neturėtų labai skirtis nuo pernai metų derliaus.
Apie šių metų obuolių derlių ir šios rinkos tendencijas įvykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas, UAB „Naradava“ direktorius Aloyzas Grigalis, VšĮ „Ekoagros“ direktorius Gintaras Nagulevičius ir Žemės ūkio kooperatyvo "Lietuviško ūkio kokybė" direktorius Mindaugas Maciulevičius.
Pasak M. Maciulevičiaus, sodininkystė Lietuvoje augantis, perspektyvus sektorius, bet lietuviškų obuolių mums vis dar trūksta. Šiuo metu patenkiname tik 50 procentų poreikio, pavasarį lietuviškų obuolių jau sunku rasti. Bet sėkmingai plečiasi obuolių perdirbimas. Vis daugiau gaminama sulčių, tyrių, džemų, sūrių.
Kas trukdo sodininkystei augti
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas sako, kad sodininkystės verslas negreit duoda pelną. Investuoti reikia daug – įveisti vieno hektaro sodą kainuoja apie 30 tūkstančių litų, o jis atsiperka tik maždaug 8-9-tais metais. Tai su sąlyga, kad verslinis augintojas pasistato ir modernią saugyklą, kuri yra labai brangi. Čia sodininkai pasigenda didesnės valstybės paramos ir tai nėra dovana, nes plečiant, stiprinant sodininkystės ūkius kuriasi naujos darbo vietos, didėja į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių.
Vartotojau, įvertink išskirtinę kokybę
Ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir masto sertifikavimo bei kontrolės įstaigos „Ekoagros“ vadovas G. Nagulevičius atkreipė dėmesį į išskirtinę lietuviškų obuolių kokybę. „Ekoagros“ griežtai kontroliuoja Lietuvos versliniuose soduose auginimus obuolius nuo lauko iki jų pardavimo. „Ekoagros“ sertifikuoti produktai yra žymimi ženkleliu „Kokybė“, o tai garantuoja, kad obuoliai tikrai išauginti Lietuvoje, išauginti naudojant mažiau cheminių medžiagų, nėra genetiškai modifikuotų medžiagų. Be to jie greitai pasiekia vartotoją, visada švieži. Tokiu garantijų neturi importiniai obuoliai.
Lietuvoje nė vienas iš dvidešimties sodininkystės ūkių neturi obuolių vaškavimo technologijos. O vašku padengti užsieniniai obuoliai gali būti ir 2 metų senumo. O dar pabandyk jį nuplauti – ir valgom su visu vašku.
Be to galime pasigirti turį labai didelį lietuviškų obuolių veislių, o tuo pačiu ir skonių asortimentą. Jei įpratome, kad atvežtiniai obuoliai yra kelių pagrindinių veislių ir jų skoniai labai panašūs, tai lietuviškų turim nuo saldžių ir gaivių kaip mūsų obuolių karalius „Auksis“ iki kietų ir rūgštokų kaip „Antaniniai“. Pasirinkimas labai didelis ir kiekvienas gali rasti pagal savo skonį.
Lietuviškus obuolius į mokyklas
Žemės ūkio ministerija ir versliniai sodai inicijuoja naują projektą „Lietuviški vaisiai ir daržovės – į mokyklas“. A. Grigalių teigimu, jau kitais metais planuojama pradėti tiekti į mokyklas ir darželius lietuviškus obuolius, o tai reiškia, kad mūsų vaikai maitinsis sveikiau.
Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ ir Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“, bendradarbiaujant kartu su VšĮ „Ekoagros“ prie prekybos centro „Akropolis“ spalio 26 dieną organizavo jau tradicinę šventę „Visos sodų spalvos“. Joje pristatyta beveik 50 skirtingų Lietuvoje augančių obuolių veislių Šventės metu buvo renkamas didžiausias obuolys, galima buvo paragauti ir įsigyti įvairiausių sulčių bei jų mišinių, klausti patarimų, išsirinkti skaniausias obuolių veisles, labiausiai patikusias sultis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...