Nuomonė apie AE: kaip galima statyti, nesugebant net uždaryti?

Valdančiosios daugumos politikai skeptiškai žiūri į Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Vieni siūlo jį tik koreguoti, kiti būtų linkę visai nutraukti.

Atmetė ne idėją, o konkretų planą

Ketvirtadienį Seime buvo pristatyta Lietuvos energetikų parengta studija ir darbo grupės išvados dėl energetikos strategijos krypčių. Prieš pristatymą premjeras Algirdas  Butkevičius sakė, kad VAE projekto tęstinumas galimas tik pagerinus pagrindinius komercinius projekto rodiklius ir įgyvendinus papildomas sąlygas. „Vyriausybė, įvertinusi ir jūsų (Seimo narių – red. past.) diskusijoje išsakytas mintis, priims sprendimą dėl Lietuvos energetikos strategijos krypčių“, – teigė A. Butkevičius.

Apibendrinant darbo grupės išvadas pagal įvairius galimus scenarijus, tikėtina, kad Lietuvai statyti VAE būtų efektyvu tik ilgą laikotarpį elektros energijos rinkoje vyraujant nepalankioms sąlygoms.

Nors Lietuvos socialdemokratų partija ir jos lyderis A. Butkevičius pabrėžia, kad jiems nepriimtina ne naujos atominės elektrinės statybų idėja apskritai, bet konkretus siūlomas projektas, ryškėja nuomonė, jog kai kurių naujai iškeltų tikslų gali būti sunku ar neįmanoma pasiekti. Pavyzdžiui, atpiginti elektrinės statybas, sumažinti elektros energijos savikainą.

Pašiurpino nesugebėjimas administruoti

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime atstovas Antanas Nesteckis sakė, kad jo nuomonė dėl VAE statybų pasikeitė dar anksčiau nei sulaukta darbo grupės išvadų.

„Pradžioje buvau už naujios elektrinės statybas. Mano viena iš specialybių yra energetikas, tad kai ta struktūra buvo sukurta, esu tenai apsilankęs ir mąsčiau, kad tai geras projektas. Tačiau mūsų negebėjimai administruoti mane labai sukrėtė. Mes nieko nebesugebame padaryti. Turiu omenyje tai, kas vyksta su uždarymu (Ignalinos atominės elektrinės – red. past.). O juk uždarymas yra pasprastesnis procesas nei statymas“, – kalbėjo A. Nesteckis.

„Tvarkietis“ pažymėjo, kad visą laiką turime galimybę įsigyti elektros energijos, ir galime rinktis pigesnę. „Po darbo grupės išvadų pristatymo juolab akivaizdu, kad iki 2030 metų mums praktiškai teliktų gyventi skolon. Tai šiurpu, nes ne tik aš nebesulauksiu to laiko, bet ir mano vaikams dar teks gyventi skolon. Tik po 2035 metų galime tikėtis atsipirkimo, – sakė A. Nesteckis. – Atrodo, kad projekto plane ir darbo grupės išvadose skiriasi tik smulkmenos, bet jos lemiamos: tai ilgaamžiškumas, naudingumo koeficientai. Kai šie rodikliai paiimami patys aukščiausi, tai viskas atrodo gerai, bet jeigu tik įvertini, kad jie ne visada yra pasiekiami patys aukščiausi, o tik vidutiniai, tada viskas išeina į minusą“.

Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys tikino taip pat nepakeitęs nuomonės po to, kai išgirdo darbo grupės išvadas. „Darbo grupė praktiškai suformulavo tą, ką mes buvome suformulavę dar praeitai Vyriausybei ir praeitame Seime. Buvome aiškiai pasakę, kad projektas turi būti ekonomiškai pagrįstas, turime žinoti, kokia bus 1 kWh instaliacijos kaina, kokia bus elektros energijos kaina, po statybų įskaičiuojant visas išlaidas, taip pat ar yra jungčių su Vakarų Europa galimybė. Visus šiuos dalykus darbo grupė ir pakartojo“, – teigė V. Gapšys.

Nežinomybė užsitęs

Ministras Pirmininkas yra minėjęs, jog sprendimas dėl VAE projekto tęstinumo „bus priimtas Seime po poros savaičių“. Panašu, kad šis laikotarpis išsitęs – tiek Vyriausybėje, tiek Seime išsakyti reikalavimai derėtis su regioninėmis partnerėmis Latvija bei Estija ir „Hitachi“ dėl aiškesnių ir svaresnių įsipareigojimų. Taip pat reikalaujama, kad projektas būtų ekonomiškai efektyvesnis.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas A. Nesteckis sakė neįžvelgiantis, kaip galima būtų atpiginti VAE statybas. „Žinoma, jeigu viskas vyktų pagal optimistiškiausius scenarijus ir rodikliai būtų aukščiausi, esu už štai ką: yra aikštelė, sukurta infrastruktūra, mes ją galime atiduoti net už nulinį tarifą panaudai, ir tegul statosi elektrinę, pardavinėja elektros energiją rinkos verte. Tuomet finansinė našta nekabėtų mums, o elektros energiją pirktume pagal rinkos kainą. Jeigu ji būtų brangesnė – nepirktume“, – svarstė A. Nesteckis.

V. Gapšys prognozuoti, ar įmanoma sumažinti statybų kaštus, būsimą elektros energijos savikainą, pagreitinti atsiperkamumą, nesiryžo. „Dabar tai yra Vyriausybės darbas. Turi vykti derybos, pokalbis su partneriais, su „Hitachi“. Atsakyti, ar įmanoma reaktorių padaryti pigesnį, man yra labai sudėtinga. Turime įvertinti kaštus, prisijungimo prie Vakarų Europos sistemos galimybes“, – sakė naujasis Darbo partijos (leiboristų) lyderis.

V. Gapšio manymu, sunku nuspėti, kiek gali užtrukti derybos – tai priklauso nuo derybininkų. „Vis dėlto manau, kad šį procesą turėtume baigti kuo greičiau, nes dabartinė situacija, kai nežinome, kaip bus, yra neteisinga“, – sakė „darbietis“.

Kokios alternatyvos?

Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvadas Seime pristatė Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Arvydas Galinis.

Mokslininkas pranešime pažymėjo, kad biokuro termofikacinės elektrinės ekonomiškai yra pranašesnės už VAE, nors jų panaudojimą riboja šiluminio apkrovimo stoka ir jo kitimas skirtingu metų laiku. „Tačiau jų plėtra yra suderinama su VAE plėtra. Tai reiškia, kad jos surastų galimybę bendrai dirbti elektros energetikos sistemoje“, – sakė Lietuvos energetikos instituto specialistas.

Inžinieriaus elektriko specialybę turintis A. Nesteckis alternatyvų energetiniam saugumui ir nepriklausomybei didinti mato energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybos bei kogeneracinių jėgainių statybų vystyme. „Manau, kad tai atpigintų šiek tiek ir mūsų elektros energijos tinklą, nes jo kaina irgi yra gana didelė. Juo labiau, kad jau dabar Švedijos vyriausybė pritarė tinklo sujungimui su Lietuva. Lankiausi Norvegijoje, jie elektra apsirūpina 100 proc. ir dar ją pardavinėja. Jeigu mums pavyktų iš norvegų arba švedų nusipirkti elektros energijos, kurią jie parduoda pagal rinkos kainą, būtų naudingiau“, – mano A. Nesteckis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

konservatorius

konservatorius portretas
Pasistate antra AE busim labai ,,galinga,, atomine valstybe, nors ir nuogu uzpakaliu, bet nepriklausomi.....

Kęstas

Kęstas portretas
Galų gale išėjo aikštėn tiesa apie A.Kubiliaus atominės elektrinės statybos planus Tiesa labai paprasta: vagis A.Kubilius norėjo, kad mes mokėtume už atominę elektrą brangiau, negu elektra kainuoja rinkoje [1] ir melavo, kad atominė elektra mums bus pigi. Jam mat parūpo dideli atkatai. Sodinti į kalėjimą vagį ir apgaviką A.Kubilių. Anksčiau už pavogtą arklį bausdavo. Arklys buvo energijos šaltinis vienam žmogui. Dabar reikia ir visos Lietuvos skriaudiką nubausti. Daugiau apie tai -surašius Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

zinau

zinau portretas
reikia daugiau girtu rokuciu ...
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    112
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių