- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijos nuo kitų metų sausio didės vidutiniškai 20 eurų. Jos 2017-aisiais nebus didinamos 40 eurų, kaip „valstiečiai“ žadėjo anksčiau.
„Mes kalbame apie tą ankstesnį didinimą ir tas didėjimas išsidėsto per visus metus. Nuo sausio 1 dienos pensijos didės vidutiniškai 20 eurų. Mes pasirinkome modelį, kad galėtume didinti dabar, o ne laukti pusę metų“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras.
Anot jo, liepos mėnesį pensija papildomai nebus didinama.
„Turime įgyvendinti sistemą, kur indeksavimas pensijos susijęs su objektyviais trejų metų rodikliais. Jeigu bus ekonomikos augimas, tai bus ir pensijų kilimas, jei nebus augimo, tai nebus ir pensijų kilimo. Dabar pradeda veikti sudėtinga indeksavimo sistema“, - teigė S.Skvernelis.
Finansų ministras Vilius Šapoka po Vyriausybės posėdžio teigė, jog pensijų indeksavimas pasirinkta kaip efektyvesnis būdas didinti pensijas.
„Dabar yra priimtas sprendimas neatidėti pensijų indeksavimo, o indeksavimą pradėti nuo sausio 1 dienos. Dabar mes pradedame visada žiūrėti į pensijas su indeksavimu ir viskas priklausys nuo ekonomikos pagreičio“, - žurnalistams tvirtino V.Šapoka.
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žurnalistams kalbėjo, kad Vyriausybė pasirinko pensijas didinti anksčiau nei liepa, kad jos pasiektų didesnį skaičių pensininkų.
„Ankstesnis pensijos pakėlimas yra naudingesnis negu kelti pensiją vėliau. Indeksavimas ilgalaikėje perspektyvoje užtikrina geresnes ir oresnes sąlygas pensininkams gyventi“, - tvirtino L.Kukuraitis.
„Valstiečių“ rinkimų programoje „Darni Lietuva“ buvo deklaruota, kad nuo 2017 metų liepos 1 dienos vidutinė senatvės pensijas bus padidinta apie 40 eurų. Tą patį BNS spalio 24 dieną teigė ir tuomet „valstiečių“ kandidatu į finansų ministrus laikytas Stasys Jakeliūnas.
„Principinis dalykas yra, kad mes esame įsipareigoję ir savo programoje įrašę, kad nuo kitų metų liepos 1-os turime padidinti pensijas 40 eurų, nepriklausomai nuo to, kaip jos bus didinamos dabar jau nuo sausio mėnesio, indeksuojant ar neindeksuojant“, - tvirtino S.Jakeliūnas.
Apie ketinimus pensijas didinti 40 eurų kalbėjo ir kiti „valstiečių“ lyderiai, tačiau gruodžio pradžioje jų pozicija jau buvo pasikeitusi.
„Nuo kitų metų liepos mėnesio papildomai pensijos turėtų didėti 25 eurais, palyginti su birželio mėnesiu. Lyginant su dabartiniu lygiu, pensijos turėtų būti 40 eurų didesnės, kaip ir esame įsipareigoję“, - portalui 15min.lt gruodžio 2 dieną sakė S.Jakeliūnas, tuomet jau vadovavęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
BNS skaičiavimais, jei pensijos būtų nuo sausio padidintos 15 eurų, o nuo liepos - dar 25 eurais, per 2017 metus vienas pensininkas vidutiniškai papildomai gautų 330 eurų. Pensijas nuo sausio padidinant 20 eurų, papildomos vieno pensininko pajamos per metus sudarys 240 eurų.
Vyriausybė trečiadienį patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą - jame vidutinę senatvės pensiją nuo kitų metų pradžios planuojama didinti apie 20 eurų. Tam per metus reikės apie 167,4 mln. eurų. Anksčiau planuota, kad dėl pensijų indeksavimo jos nuo sausio augs apie 15 eurų iki 281,19 euro, o tam reikės maždaug 116 mln. eurų.
Prognozuojamos „Sodros“ pajamos kitąmet turėtų siekti 3,739 mlrd. eurų - 9 proc. (309,7 mln. eurų) daugiau nei laukiama šiemet, o išlaidos - 3,708 mlrd. eurų, arba 6,2 proc. (217,8 mln. eurų) daugiau. Po dešimties metų pertraukos fondo biudžetas turėtų būti perteklinis - planuojama, kad jo pajamos viršys išlaidas 31,546 mln. eurų. Palyginti su ankstesniu „Sodros“ biudžeto projektu, pajamų prognozė išliko beveik tokia pati (jos didėja 961,4 tūkst. eurų), o išlaidos didėja 32,016 mln. eurų, arba 0,9 proc. Planuojamas „Sodros“ biudžeto perteklius sumažintas 31,055 mln. eurų, arba 49,6 procento.
„Sodros“ išlaidos didėja dėl didesnio nei planuota anksčiau pensijų didinimo. Planuojama, kad nuo sausio 1 dienos bazinė pensija padidės 8 eurais iki 120 eurų, einamųjų metų draudžiamosios pajamos - 31 euru iki 476 eurų, o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, - apie 20 eurų iki 287,57 euro. „Valstiečiai“ yra žadėję iki 2017 metų liepos pensijas padidinti vidutiniškai 40 eurų, tokia galimybė numatyta svarstyti ir Vyriausybės programoje, tačiau teikiame biudžeto projekte apie tai nekalbama. Finansų ministras Vilius Šapoka BNS yra sakęs, kad šio pažado įgyvendinimui reikėtų papildomų 120 mln. eurų.
Tiesa, pensijas numatoma didinti 2018 ir 2019 metais - Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad jos turėtų didėti atitinkamai 6,9 proc. ir 6,8 procento. Didžiąją dalį „Sodros“ biudžeto pajamų kitąmet sudarys draudėjų socialinio draudimo įmokos - 3,215 mlrd. eurų, arba 7,2 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 340,426 mln. eurų (7,6 proc. daugiau), savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos - 109,246 mln. eurų (11 proc. daugiau).
Prognozuojama asignavimų iš valstybės biudžeto suma siekia 61,183 mln. eurų. Pensijoms 2017 metais planuojama skirti daugiau kaip 2,602 mlrd. eurų - 6,3 proc. daugiau nei šiemet. Ligos draudimo išmokoms numatoma skirti 254,015 mln. eurų, motinystės draudimo išmokoms - 303,556 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui - 138,255 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui - 19,344 mln. eurų.
Lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma kitąmet bus 172,739 mln. eurų - 9,8 proc. daugiau nei numatyta šiemet.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai2
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...