- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlymai įstatymu priversti visus šilumos rinkos dalyvius biokurą įsigyti per „Baltpool“ biržą ne tik apribos biokuro tiekėjų konkurenciją, bet ir gali padidinti šilumos kainas gyventojams, teigia nepriklausomi šilumos gamintojai.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (NŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad ne rinkos ribojimai, o liberalesnės taisyklės biokurą įsigyti už biržos ribų būtų naudingesnės vartotojams.
Šiuo metu Energetikos ministerija yra pateikusi Vyriausybei svarstyti Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimus. Siūloma įtvirtinti, kad visi šilumos aukciono dalyviai, įsigydami šilumos gamybai reikalingą biokurą, teiktų pirmenybę skaidriai, aiškiai sureguliuotai ir nediskriminaciniais pagrindais veikiančiai prekybos biokuru biržai „Baltpool“.
Dabar tokia tvarka privaloma tik reguliuojamiems šilumos gamintojams, nors šilumos aukcionuose dalyvauja ir nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai.
Pasak V. Kisieliaus, nors tokiu būdu ministerija teigia siekianti didesnio skaidrumo, konkurencingumo ir žemiausios kainos vartotojui, tačiau kyla abejonių, ar tokiomis priemonėmis šių tikslų bus pasiekta.
„Skaidrumo užtikrinimo reikalavimai turi būti taikomi viešo kapitalo bendrovėms, kurios disponuoja mokesčių mokėtojų pinigais ir kur kyla reali rizika neskaidriems sandoriams bei šešėliniam pasipinigavimui. Tuo tarpu nepriklausomi šilumos gamintojai objektyviai net negali būti neskaidrūs, nes išpūtę biokuro kainą pralaimėtų šilumos aukcionus ir pasinaikintų savo vienintelę galimybę gauti pajamas“, - teigia V. Kisielius.
Jo vertinimu, planuojamas įstatymo pakeitimas privers smulkiuosius biokuro tiekėjus ateiti į biržą, nes už jos ribų tiesiog nebus pirkėjų.
„Mažiesiems biokuro tiekėjams dalyvavimas biržoje gali tapti per brangus dėl joje taikomų sąlygų, užstatų sistemos. Tokia situacija gali lemti smulkiųjų tiekėjų bankrotus arba tai, kad juos perims didesni rinkos žaidėjai“, - sako V. Kisielius.
Pasak asociacijos prezidento, didėjant biokuro tiekėjų konsolidacijai mažės konkurencija, atsivers galimybės dominuoti didiesiems biokuro rinkos dalyviams ir augti kainoms.
„Nepriklausomi šilumos gamintojai šiandien didžiąją dalį biokuro įsigyja už biržos ribų būtent todėl, kad taip įsigyjamas biokuras yra pigesnis. Šiuo įstatymu visi gamintojai bus priversti pirkti biokurą biržoje, kur jis kainuoja brangiau. Tai, žinoma, automatiškai atsilieps ir šilumos kainoms“, - sako V. Kisielius.
Pasak V. Kisieliaus, neaišku kaip įstatymo projektas, kuris kuria papildomą naštą tiek Kainų komisijai, tiek šilumos rinkos dalyviams, dera su Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, kurioje įvardyta, kad viena iš Lietuvos energetikos sektoriaus silpnybių yra sudėtingas ir perteklinis šilumos sektoriaus reguliavimas.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra atlikta siūlomo įstatymo kaštų bei naudos analizė, įvertinta galima tokio teisės akto įtaka galutinėms šilumos kainoms.
„Rinkoje jau turime pavyzdį, kai energijos gamintojai, naudojantys dujas, buvo įpareigoti pirmenybę teikti įsigijimams biržoje. Tokį įstatymą vėliau teko vėl koreguoti, nes sandoriai biržoje nebuvo tokie efektyvūs, kaip už jos ribų“, - pažymi V. Kisielius.
V. Kisieliaus nuomone, naujais įstatymo pakeitimais nebus pasiektas nė vienas iš Energetikos ministerijos siekiamų tikslų, o tik sukurta didžiulė administracinė našta gamintojams ir papildomo darbo reguliuotojui.
Jis tikina, kad ne konkurenciniai ribojimai, o liberalesnės sąlygos biokurą pirkti už „Baltpool“ biržos ribų būtų naudingesnės vartotojams.
„Geresnės galimybės visiems rinkos dalyviams biokurą pirkti ne tik biržoje, kai tokie sandoriai yra ekonomiškai naudingesni, sudarytų sąlygas aktyvesnei konkurencijai ir prisidėtų prie šilumos kainų mažėjimo“, - sako V. Kisielius.
Pasak jo, sandoriais už biržos biokurą įsigyja ne tik nepriklausomi gamintojai - Kainų komisijos duomenimis, 2017 metais beveik pusė iš 46 šalyje veikiančių šilumos tiekimo įmonių dalį kuro taip pat įsigijo palankesnėmis sąlygomis nei „Baltpool“ biržoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...