- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) palaikė Seimo valdančiųjų ir Vyriausybės kompromisinį siūlymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), numatant lėtesnį jo taikymo ribos augimą.
Siūloma, kad 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) taikymo riba būtų pasiekta ne 2019 metais, kaip siūlė Vyriausybė, bet per trejus metus. Tuo metu NDP būtų didinamas kiek daugiau – 2019 metais jis pasiektų 300 eurų (Vyriausybė siūlė 280 eurų) ir kasmet didėtų po šimtą eurų, kol 2021–aisiais būtų 500 eurų (Vyriausybė siūlė 470 eurų).
Už kompromisinį pasiūlymą trečiadienį balsavo šeši komiteto nariai, prieš - trys, du - susilaikė.
BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė NPD dydį ir jo taikymo ribą nustatyti tik 2019 metams, tačiau komitetas, pritaręs kompromisui, pastarojo pasiūlymo nebesvarstė.
Konservatorius Mykolas Majauskas komiteto posėdyje tvirtino, kad dėl NPD pokyčių kitąmet valstybė netektų 320 mln. eurų, antrais reformos metais – dar 210 mln. eurų, o 2021-aisiais – dar 220 mln. eurų pajamų.
„Iš viso per trejus metus valstybės biudžetui (praradimai BNS) kumuliatyviai yra 1,6 mlrd. eurų. Vien ateinančiais metais panaudodami šiuos pinigus jūs galėtumėte išspręsti medikų klausimą - 50 proc. visiems medikams atlyginimus padidinti. Dar kitais metais - pedagogų“, – tvirtino M. Majauskas.
Pasak konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, daugiau kaip 700 mln. eurų, sudarančių apie 10 proc. biudžeto pajamų, praradimas trečiaisiais reformos metais valstybei grėstų finansiniu bankrotu.
„Matyt, reikia išpilti šalto vandens kibirą ant galvų, kad pagaliu būtų suprasta, ką tai reiškia. Mes einame į mažų mokesčių ir didelio skurdo valstybę – Lotynų Ameriką“, - piktinosi A. Kubilius.
Finansų ministras Vilius Šapoka po komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad A. Kubilius, kalbėdamas apie biudžeto pajamų netekimus, manipuliuoja skaičiais ir „bando pūsti miglą“.
„Tų manipuliacijų skaičiais buvo daug. Į valstybės finansus reikia žiūrėti bendrai, nes nėra tiktai išlaidos, yra ir pajamų dalis. Bendras rezultatas, jeigu kalbame apie mokestinę ir pensijų reformą, niekuo neišsiskiria iš praėjusių kelerių metų rezultatų, mokesčių naštos mažinimo mažiausiai uždirbantiems“, - aiškino V. Šapoka.
„Kai norima ištraukti iš konteksto skaičių ir nupiešti baubą, tą galima daryti, bet nemanau, kad tai yra profesionalu“, – pridūrė jis.
Prieš balsuojant dėl visų BFK suderintų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų, A. Kubilius siūlė svarstyme daryti pertrauką ir prieš šių klausimų grįžti rudenį.
„Yra tokia galimybė daryti pertrauką iki rudens (...) Siūlau susitikti su visomis socialinėmis grupėmis, suskaičiuoti, koks bus rezultatas visų šitų permainų“, - sakė A. Kubilius.
V. Šapoka nepritarė siūlymui daryti pertrauką, nes tai mokesčių ir pensijų reformų pradžią nukeltų į 2020 metus. A. Kubiliaus siūlymo nepalaikė ir komitetas - už jį balsavo trys, prieš buvo septyni, susilaikė vienas BFK narys.
Balsuojant už visą komitete suderintą ir patobulintą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų variantą, jį palaikė septyni BFK nariai. Galutinį sprendimą dėl projekto turės priimti Seimas.
Vyriausybė tikisi, kad Seimas dėl siūlomos mokesčių pertvarkos apsispręs dar pavasario sesijoje ir pakeitimai įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio4
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...