Nidos oro uoste įšaldyti milijonai

Nidos oro uoste įšaldyti milijonai

Beveik dešimtmetį trunkanti Nidos oro uosto rekonstrukcija iš valstybės jau pareikalavo daugiau kaip 5 milijonų litų. Tai dar ne galutiniai skaičiai, tačiau lėktuvai Nidoje netupia ir artimiausiu metu netūps.

Prieš septynerius metus pasibaigė pirmasis Nidos orouosto rekonstrukcijos etapas. Antrasis iki šiol nepradėtas. Kodėl sustojo darbai? Ir kur dingo valstybės skirti milijonai? Apie tai „Klaipėdai“ papasakojo Neringos miesto mero pavaduotojas Algimantas Vyšniauskas.

Netikėtas posūkis

2005 m. kovą Neringos miesto taryba nusprendė tęsti pradėtą oro uosto rekonstrukciją. Antrojo etapo metu buvo planuojama pašalinti kliuvinius, esančius oro uosto teritorijoje, įrengti vandens valymo įrenginius.

Dar 1998 m. protestuojant žaliesiems buvo atsisakyta planų įrengti 1200 metrų ilgio pakilimo taką. Jis liko 815 metrų. Tada Valstybinėje registro įmonėje buvo įregistruotas 14,4 ha žemės sklypas, skrydžio juostos su saugos zonomis.

„Tačiau po to nežinia iš kur atsirado Klaipėdos miesto apskrities viršininko įsakymas, panaikinęs tuos 14,4 hektarus“, - sakė A.Vyšniauskas.

Trūksta žemės

Apskrities viršininko įsakymu Neringos savivaldybei atimtos teisės tvarkyti žemes aplink pakilimo takus. Žemė reikalinga norint tęsti rekonstrukciją.

„Mes kreipėmės ir į Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybą prašydami leisti mums tvarkyti minėtą žemę, kur yra miškas“, - aiškino mero pavaduotojas.

p>Problema tampa dar aktualesnė dėl to, kad Neringos savivaldybė pagal Vyriausybės priimtą kurortų plėtros įgyvendinimo nutarimą 2005 – 2008 metais yra įsipareigojusi išnagrinėti Nidos oro uosto rekonstravimo, projektavimo ir užbaigimo galimybę ir pateikti pasiūlymus.

„Visos išvados yra, tačiau pagrindinis kliuvinys – žemės klausimas. Reikia iš naujo kurti detalųjį planą, įveikti visas derinimo procedūras“, - sakė A.Vyšniauskas.

Tuo pat metu įkišti 5,6 milijonai litų nyksta, net naujai grįstą asfaltą jau ardo žolės.

Taikomos išimtys

Susisiekimo ministerijos patvirtintoje programoje per artimiausius metus numatyta užbaigti rekonstruoti Nidos oro uostą. Tačiau pinigų tam dar nėra skirta. Pirmiausia reikia leidimo iš aplinkosaugininkų. Ratas užsiveria biurokratų kabinetuose.

Pasak A.Vyšniausko, dar viena vilkinimo priežastimi gali būti 2001 m. priimtas savivaldybės sprendimas drausti leistis Nidos oro uoste lėktuvams. Jis iki šiol neatšauktas. Draudimas įvestas dėl 2001 m. įvykusios nedidelio keleivinio lėktuvo avarijos. Nors aukų buvo išvengta, tačiau nuo to laiko oro uoste gali tūpti tik sraigtasparniai. Išimtys daromos tik aukštiems valstybės pareigūnams. Jau keletą kartų Lietuvos Prezidentas apsilankė Nidoje atskrisdamas į ją.

Prieš kelis metus žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie Nidos oro uosto privatizavimą. Buvo teigiama, kad norinčių jį privatizuoti neatsirado.

Tokias šnekas A.Vyšniauskas vadina absurdu, nes žemė priklauso valstybei. Kitas klausimas, ar leisti Nidoje tūpti privatiems lėktuvams. Sulaukiama daug skambučių tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos Seimo narių dėl leidimo leistis privatiems keleiviniams lėktuvams. Tačiau pirmiausia, anot A.Vyšniausko, reikia sutvarkyti saugos zoną, apšvietimą, vandens valymo įrenginius.

Nenauja statyba

Neringoje daugiausiai skandalų kyla dėl naujų statybų. Tačiau Nidos oro uostas nėra naujas objektas. Oro uostas šiaurinėje Nidos dalyje buvo pastatytas 1967-aisiais.

Keletą metų, nuo 1970 m. iki 1975 m., oro uoste leisdavosi ir kildavo reguliariais reisais Nida-Vilnius-Nida, Nida-Palanga-Nida, Nida-Kaunas-Nida keleivius skraidinantys An-24 markės lėktuvai („kukurūzininkai“). Tuomet oro uoste stovėjo lengvų konstrukcijų tarnybinis pastatas, kuris nuo 1972 m. nebenaudojamas.

1992 m. Neringos miesto valdyba oro uostą su visa įranga perdavė Neringos savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Tam neprieštaravo ir Susisiekimo ministerija. 1994 m. Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko detalųjį planą, kuriame esantis oro uostas pritaikomas mažosios aviacijos skrydžiams. 1998 m. liepos 1 d. Vyriausybė leido šį oro uostą naudoti tarnybinėms reikmėms ir jo rekonstrukcijai iš valstybės paskolų skyrė 5 milijonus litų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių