- Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau pajamų gaunantys nepatenkinti dabar galiojančia Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos skaičiavimo metodika – įmokos skaičiavimu nuo visų gaunamų pajamų. Ekonomistai sako, kad didžiausios sumos lubų, nuo kurios būtų skaičiuojama įmoka, įvedimas – vienas problemos sprendimo būdų. Tačiau tai prieštarautų solidarumo principui.
Pagal dabar galiojančią tvarką, dirbantysis Privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti nuo visų – darbo ar autorinių sutarčių, individualios veiklos pažymų bei kitų pajamų. Tačiau ištikus bėdai, dažnai medicinos įstaigoje apdraustajam liepiama papildomai susimokėti už kai kuriuos tyrimus ar medicininius instrumentus.
Sveikatos apsaugos ministrės teigimu, jeigu įmokos būtų skaičiuojamos kitaip – nuo didžiausių gaunamų pajamų ar įvedant lubas – būtų pažeistas lygybės principas. Be to, kitaip skaičiuoti įmokų kol kas neįmanoma – biudžete žioji kelių šimtų milijonų skylė.
„KT nutartyje yra aiškiai pasakyta, kad valstybė turi užtikrinti būtinąją pagalbą ir gyvybės išsaugojimą. Diskutavome, paskaičiavome, kad reikėtų 400 mln. litų, kurie turėtų būti skiriami iš valstybės biudžeto, ne iš PSDF, bet KT pasisakė, kad tas procesas galimas, tik esant finansinėms galimybėms, bet valstybė 400 mln. skirti būtinajai pagalbai ir gyvybės išsaugojimui negali. Šių metų biudžete tam numatyta tik 10 mln.“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė sutinka, kad argumentas, jog moku nuo visų pajamų, o gaunu tiek pat paslaugų, kiek ir tas, kuris moka nuo vienų pajamų, logiškas.
„Apie milijoną pensininkų turime, bet ir apie milijonas dirbančių yra ir socialinio solidarumo principu, mes dirbantys mokame daug daugiau, o valstybė, už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis moka daug mažiau. [...] Taip nevienareikšmiškai, tai problema, kiekvieno žmogaus įsigilinus: taip, žmogus, aš dirbu, dirbu ir per kelis darbus, bet ką aš, kelias paslaugas gaunu, negaunu, atėjęs vieną paslaugą gaunu“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Ekonomistų teigimu, gaunamų pajamų lubos, nuo kurių būtų skaičiuojama PSD įmoka, – vienas sprendimo būdų, kaip sumažinti didžiules įmokas sumokančiųjų nepasitenkinimą.
„Reikia prisiminti, kaip PSD įmokos, kaip atskiras mokestis, atsirado. Pradžioje tai buvo GPM dalis ir tai buvo grynai mokestis. Tuo metu, kai konservatoriai, ministrė Šimonytė atskyrė šią įmoką nuo GPM, idėja buvo tokia, kad reikia artėti prie draudiminio principo įgyvendinimo“, – teigia ekonomistė Rūta Vainienė.
Pagal dabar galiojančią tvarką, PSDF įmoka sudaro devynis procentus nuo gaunamų visų pajamų. MMA padidėjus 35 litais, įmoka taip pat padidėjo ir šiuo metu siekia 93 litus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...