- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
„Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo. Priešingai, susidomėjimas jų likimu ir padėtimi pastaruoju metu išaugo dvigubai. Į fondų valdytojus aktyviau besikreipiantys žmonės domisi ne tik tuo, kokias sumas jie yra sukaupę, kaip sekasi investuotojams, bet ir teiraujasi, kaip valdžios sprendimai reformuoti pensijų sistemą gali paveikti jų sukauptas lėšas, kokių veiksmų jie turėtų ar galėtų imtis“, – teigia LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.
LIPFA skaičiavimu, pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 400 tūkst. žmonių, kurių sąskaitos yra neaktyvios dėl nutrūkusių darbo santykių, o 75 proc. pasyviai kaupiančiųjų yra emigravę. Išmokos laikinai savo kaupimą pensijų fonduose sustabdžiusiems emigrantams, kai jie pasieks pensinį amžių, gali siekti per 0,4 mlrd. eurų.
Pasak Š. Ruzgio, nerimą kelia signalai, jog dalis emigrantų teiraujasi, ar savo santaupų jie negalėtų persivesti iš Lietuvos.
„Žmonės klausia, ar pensijai kaupiamas lėšas jie gali persivesti ir prijungti prie užsienio šalyse senatvei kaupiamų lėšų. Deja, bet išskyrus nedideles išimtis, teisiškai to padaryti nėra galimybės. Jų sukauptos lėšos valdomos ir pinigus uždirba Lietuvoje, čia ir liks. Tačiau faktas, kad toks klausimas keliamas, tuo aktyviai domimasi, rodo, jog žmonės susirūpinę savo finansiniu saugumu senatvėje ir nėra tikri, ar galės gauti papildomą išmoką už Lietuvoje išdirbtus metus ir mokėtus mokesčius“, – teigia LIPFA vadovas.
Kita pastebima tendencija, kad laikinai kaupimą sustabdžiusių asmenų sąskaitos vėl tampa aktyvios, reiškia – žmonės grįžta į Lietuvos darbo rinką.
„Pagal tai, kad per pastaruosius penkerius metus kaupimas atsinaujino maždaug 18 proc. suspenduotų pensijų fondų sąskaitų, matome, jog žmonės ne tik išvyksta, bet ir grįžta, įsilieja į darbo rinką. Tai iš esmės reiškia, kad finansinio raštingumo, sąmoningumo lygis keičiasi. Į Lietuvą grįžta aukštesnes pajamas gaunantys ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys asmenys. Tikėtina, jog dalis jų yra išsimokslinę, kvalifikuoti emigrantai, nusprendę grįžti į Lietuvą ir efektyviai prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Dažnai jie atsiveža Vakarų šalių praktiką ir supratimą, kad prie pensijos kaupimo turi prisidėti patys ir tikisi atitinkamų instrumentų bei valstybės indėlio į tai“, – sako Š. Ruzgys.
Šiuo metu privačiuose pensijų fonduose savo pensijas kaupia per 1,3 mln. Lietuvos gyventojų arba daugiau nei 80 proc. visų dirbančiųjų. Nuo 2004 m. fondai uždirbo 600 mln. eurų, iš viso fonduose sukaupta virš 2,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...