- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
15 proc. apklaustųjų mano, kad senatvėje prašytų šalpos pensijos, o nelaimės atveju daugelis turėtų vos du pagrindinius pajamų šaltinius, parodė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) kartu su tyrimų bendrove „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas apie Lietuvos gyventojų ilgalaikio taupymo įpročius.
Tyrimo duomenimis, nors senatvėje daugelis tikisi gyventi iš penkių pagrindinių pajamų šaltinių – „Sodros“ pensijos ir papildomai sutaupytų lėšų ar investavimo grąžos – vis dėlto kas septintas Lietuvos gyventojas mano, kad jam teks prašyti šalpos senatvės pensijos.
Dauguma Lietuvos gyventojų, netekę darbo, turėtų du pagrindinius pajamų šaltinius – tai valstybės išmokos ir turimos santaupos. Visa tai parodė antrą kartą atliktas reprezentatyvus tyrimas apie mūsų šalies gyventojų ilgalaikio taupymo įpročius.
Lietuvos gyventojai neturi lūkesčio, kad sočią senatvę jiems suteiks valstybė. 75 proc. apklaustųjų nesitiki, jog valstybė bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas pensiniame amžiuje.
„Nuo šių metų pradžios daug kalbama apie II pensijų pakopą, tai skatina žmones susimąstyti, iš kokių pajamų jie gyvens sulaukę senatvės. Matome, jog per paskutinius dvejus metus atsirado daugiau kaupiančių senatvei privačiuose fonduose. Mūsų nuomone, kaupti II pakopoje – ne tik reikalinga, bet ir būtina. Tačiau reikia suprasti, kad pensijoje pajamų iš dviejų šaltinių kokybiškam gyvenimui neužteks, todėl labai svarbu taupyti ir kitais būdais, investuoti į savo ateitį“, – sako LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Daugiau nei pusė reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių žmonių – 62 proc. – sutiko su teiginiu, kad, norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams, kaupimo tik per II pakopą nepakanka. 20 proc. gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 18 proc. – nesutiko su tokiu teiginiu.
Tyrimas parodė, kad gyventojai planuoja turėti penkis pagrindinius pajamų šaltinius. Tai – „Sodros“ pensija, II pakopoje sukauptos lėšos, indėliai, bankų sąskaitose ir grynaisiais namuose laikomos santaupos, gyvybės draudime sukauptos lėšos, nekilnojamasis turtas.
„Svarbiausiais pajamų šaltiniais pensijoje respondentai įvardijo I ir II pensijų pakopas, finansinį turtą ir gyvybės draudime sukauptas lėšas. Iš kokių pajamų jie planuoja gyventi senatvėje, priklauso nuo to, ar dirbantis žmogus naudojasi papildomo kaupimo, taupymo ir investavimo galimybėmis, ar yra linkęs pats prisiimti atsakomybę už savo ateitį“, – sako LGDĮA valdybos narė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvos gyventojas mano, jog sulaukus pensijos jam teks prašyti socialinės paramos išmokų. Kas šeštas reprezentatyvios apklausos dalyvis mano, jog senatvėje jam gali tekti prašyti šeimos narių arba giminaičių finansinės paramos. Dauguma turinčių tokią nuomonę apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų amžiaus, daugelis jų gyvena nedideliuose miestuose arba kaimo vietovėse.
„Lygindami prieš dvejus metus ir dabar atliktų reprezentatyvių tyrimų rezultatus, matome, jog 10 proc. mažiau apklaustųjų nurodė „Sodros“ mokamą pensiją kaip senatvės pajamų šaltinį. Galime daryti prielaidą, kad žmonės realistiškiau vertina ateities perspektyvas ir renkasi alternatyvias taupymo priemones“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, 63 proc. apklaustųjų mano, jog valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti piliečiais jiems susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar pagrindinio šeimos maitintojo.
„Vis dėlto nelaimės atveju mūsų šalies gyventojai yra mažiau saugūs negu pensijos klausimu. Ir čia reikalingas ne tik kalbėjimas apie pasiruošimą juodai dienai, bet ir aktyvi valstybės politika ir švietimas, orientuotas į žmonių ugdymą finansinio raštingumo klausimais“, – mano LGDĮA Mokesčių darbo grupės narė Liudmila Damulienė.
Taip pat ji priduria, jog šiuo metu Lietuvos gyventojai yra sukaupę beveik 1 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...