- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Nepasiskiepijusių karantinas“ – kai daugelis paslaugų bus tik su galimybių pasu įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos, tačiau viešojo sektoriaus – renginių, aptarnavimo paslaugos nuo pirmadienio prieinamos jau griežtesnėmis sąlygomis. Apie tai LNK žinių žurnalistai kalbėjosi su Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene.
– Kokiomis nuotaikomis pasitikote pirmadienį?
– Mes jau, kaip sakant, esame treniruoti – kadangi pavasarį buvo laikotarpis, kai dirbome su galimybių pasais. Tai buvo labai didelis nusivylimas, nes buvo labai mažas procentas pasiskiepijusių. Ir jei lankėsi grupė žmonių, o vienas neturėjo galimybių paso, tai tiesiog nėjo visai į restoranus ir kavines. Tai dabar, manau, šitas jau bus praeityje, daug kas skiepijasi – po 11 tūkst. per dieną, tai, manau, kad jau patirtį turime, įmonės yra pasiruošę – tiek viešbučiai, tiek restoranai, ir darbuotojai apmokyti – moka naudotis programėlėmis, kaip patikrinti. Bus tikrinama arba prie įėjimo, arba jau sėdint prie staliukų priėjus padavėjai. Bet mes norime diskutuoti su Vyriausybe, kad būtų aiškiai apibrėžta atsakomybė, kad asmuo, kuris neturi galimybių paso ar turi jį suklastotą, jam būtų fizinė atsakomybė asmeniui, o ne įmonei. Įmonei priklauso išlaikyti atstumus, jei pasirenka dabar dirbti su apribojimais, dezinfekcijos skysčiai, kaukės ir sužiūrėjimas bendros salės, tai labai nenorėtume, kad kiekvieno žmogaus gudravimas nugultų į įmonės kaštus.
– Kaip pasitinkami šie pokyčiai? Ar daugelis įmonių sutinka, kad galimybių pasas egzistuotų?
– Jau yra labai nemažai įmonių, kurios renkasi galimybių pasą, ir jų daugėja. Tai dažniausiai yra tradiciniai restoranai, kuriuose staliukai dažniausiai rezervuojami, tai yra labai paprasta su žmogumi susikalbėti. Kiek kalbėjausi su nariais, užsakomosios šventės, vestuvės ar gimtadieniai, jau žmonės turi galimybių pasus. Ir kaip šypsodamasis sakė šeimininkas: „mūsų publika yra išsilavinusi“. Tai yra labai smagu. Žinau, kai kurie viešbučiai jau perėjo prie rezervavimo tik su galimybių pasais – tiek Birštone, tiek Vilniuje, jau pratina savo publiką. Viešbučiuose su užsieniečiais, tarkime, nėra problemų. Tiesa, užsieniečių nėra daug – 10 proc. nuo buvusio skaičiaus 2019 metais. Jie atvyksta su testu arba su žaliuoju pasu. Tas srautas nėra toks milžiniškas kaip prekybos centruose bus nuo rugsėjo 13 dienos. Manau, kad mūsų sektorius yra pilnai pasiruošęs. Per artimiausias dienas matysime, koks procentas jau dabar pereina dirbti su galimybių pasais.
Didžiausia baimė yra, kad nedidėtų užsikrėtusiųjų skaičiai ir, kad nebūtų uždaryti verslai.
– Kiek domėjotės, tai visi labai pozityviai vertina?
– Žinote, labai paprastai atsakysiu į šitą klausimą – čia nėra pasirinkimo. Mes turime du pasirinkimus – arba pozityviai žiūrėti į galimybių pasą, arba po mėnesio visai uždaryti verslą. Tas antras kelias būtų su apie 80 proc. bankrotų. Ir, be abejo, nė vienas iš mūsų restoranų ar viešbučių šito kelio nenori. Tai tas pasirinkimas yra logiškas, sąmoningas ir nėra kito pasirinkimo – visuose sektoriuose susitarti ir visiems geriau pakentėti mėnesį arba du. Tai man patinka, kad plečiasi tas sąrašas, kur reikia galimybių paso, nes būdavo lakstymas darytis privalomų testų. Būdavo, kad iš mūsų sektoriaus bėga į ten, kur nereikia privalomo testo. Todėl yra gerai, kad yra visuotinai, nes tada nebus darbuotojų bėgiojimo iš vienos vietos į kitą ir aš labai gerbiu pasirinkimą. Visada žmogui yra alternatyva – jis gali darytis testą.
– Gal, kai galimybių pasas visiškai įsigalės, funkcionuoti bus lengviau, nes visiems bendros taisyklės?
– Ir taip, ir ne. Kaip žadėjo iš karto įvesti galimybių pasą restoranams, viešbučiams, tai būtų buvę labai blogai, nes kurortuose dar yra pilni viešbučiai – tiek Druskininkuose, Palangoje, Birštone. Ką daryti su tais, kurie gyvena – juos iškeldinti, nors jie jau susimokėję? Tai čia tas pereinamasis laikotarpis labai gerai ir kol dar yra gražūs orai, tai tie kurie rinksis su apribojimais dirbti, labai gerai yra lauko kavinės, nes dabar dar nori žmonės lauke sėdėti, tai bus ir penki prie staliuko, ir dvi šeimos. Tai, aš manau, kad dar pasinaudoti tą mėnesiuką ir leisti verslui užsidirbti – galimybė pasirinkti labai savalaikė ir labai vietoje.
– Kokios prognozės artėjančiam rudeniui? Ko baiminatės, kas labiausiai kelia jaudulį? Kaip restoranai išgyvens atėjus „nepasiskiepijusių karantinui“?
– Labiausiai baugina užsikrėtusiųjų skaičiai, kad jų nebūtų, linkėčiau visiems. Be abejonės, aktyvaus turizmo iš užsienio mes nesitikime, tai viešbučiams irgi bus liūdnos dienos, manau, tai gal nebent suaktyvės viduje ir užsakymai, ir seminarai – žmonės išsiilgę renginių. Bet didžiausia baimė yra, kad nedidėtų užsikrėtusiųjų skaičiai ir, kad nebūtų uždaryti verslai. Tai čia vienintelė didelė baimė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...