Nepasimesti pinigų pasaulyje mokys ir Lietuvos bankas

Lietuvos bankas pradeda specialią finansinio švietimo programą ir taip tikisi išugdyti raštingą finansų vartotoją. Panašias programas jau vykdančių komercinių bankų atstovai sako, kad finansinis švietimas būtinas. Ypač dabar, kai galimybių skolintis ar investuoti – begalės.

Skirs pelus nuo grūdų

Pasak centrinio banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, raštingas vartotojas gali palengvinti finansų rinkos priežiūrą.

„Visų pirma, raštingas vartotojas yra vertybė pati savaime, raštingas vartotojas reiškia konkurencingesnę rinką, nes finansiniai tarpininkai irgi turi pasitempti. Raštingas vartotojas yra efektyvi priemonė kovoti su įvairiausiais negerais dalykais, puiki galimybė atskirti pelenus nuo grūdų. Galiausiai švietimas, mūsų galva, negali pakeisti finansų rinkos priežiūros, bet gali ją padaryti gerokai efektyvesnę“, – šiandien pristatydamas finansinio švietimo programą „Pinigų bitė“ teigė V. Vasiliauskas.

Pasak Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Viliaus Šapokos, visuomenę šviesti planuojama interneto tinklalapyje pinigubite.lt, taip pat bendradarbiaujant su švietimo institucijomis, mokyklomis.

Anot V. Šapokos, gyventojų tyrimas parodė, kad 30 proc. jų neturi namų ūkio biudžeto, 34 proc. pasirinkdami finansinius produktus nesvarsto jokių kitų pasiūlymų, 70 proc. netinkamai skaičiuoja sudėtines palūkanas ir tik 43 proc. vartotojų perskaito sutartis, sudarydami finansinius sandorius.

„Bėgame paskui dideles palūkanas, tačiau atsakomybę už savo sprendimus suvokiame labai ribotai. Neretai ilgalaikius sprendimus grindžiame emocijomis arba paskatinti konsultantų. Jais per daug pasitikime, nes nesuvokiame, kad jie visgi yra pardavėjai“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.

Jis teigė, kad investicijos į informacinį tinklalapį pinigubite.lt siekė 30 tūkst. litų.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyresnioji specialistė Toma Grinytė teigė, kad tinklalapyje bus pateiktos skaičiuoklės, padėsiančios pasirinkti, kaip geriausia kaupti lėšas.

Susirūpino per krizę

Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Blažienė sako, kad finansinio švietimo priemonių nebus per daug, nes šiuo metu galimybių skolintis ir investuoti yra daug, tačiau finansinės gyventojų žinios vis dar nepakankamos.

Pasak jos, susidomėjimas Asmeninių finansų instituto paslaugomis ypač buvo išaugęs recesijos metais, kai gyventojams reikėjo iš naujo mokytis planuoti šeimos biudžetą, ieškoti galimybių sutaupyti. Pastaruoju metu žmonių, kurie kreipiasi konsultacijos, skaičius kiek sumažėjęs.

„Finansinis švietimas turi prasidėti dar esant ankstyvo amžiaus ir vykti nuolatos. Tai labai svarbu, nes, kad ir kaip ten būtų, pinigai mus lydi visą gyvenimą. Finansinių sprendimų reikia priimti daug, o netinkamas sprendimas gali sugadinti ateitį“, – kalbėjo O. Bložienė.

Keturios grupės

Anot asmeninių finansų ekspertės, mažiausiai patarimų, kaip planuoti finansus, prireikia vyresnio amžiaus gyventojams, pensininkams, nes šie žmonės gyvenime vadovaujasi savo patirtimi ir išmušti juos iš vėžių sunku. Pasak O. Bložienės, kalbant apie finansinį švietimą pagal amžių galima išskirti keturias gyventojų grupes.

"Pirmoji grupė – tai vaikai ir paaugliai iki 18 metų. Jie dar negauna pajamų, tačiau jau nuo 7 metų gali turėti banko kortelę, naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Antroji grupė – tai 18–25 metų jaunuoliai, išvažiavę studijuoti ir susidūrę su naujais iššūkiais bei galimybėmis. Tokiu metu yra labai daug noro, tačiau patirties dar nėra, tad padaryti klaidą labai lengva.

Trečiajai gyventojų grupei priskirčiau 25–40 metų jaunus žmones. Tokiu metu atsiranda šeimos, įsipareigojimai, bendri šeimos biudžetai. Ketvirtoji grupė – tai subrendę keturiasdešimtmečiai ir vyresni gyventojai, kurie dažniausiai jau turi didelių finansinių įsipareigojimų, tačiau jiems jau rūpi ir investicijos. Be to, tokie žmonės turi ne tik mokėti elgtis su pinigais, bet ir išmokti mokyti savo vaikus„, – sakė “Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir pensininkai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Štai keletas skaičių, kurie akivaizdžiai rodo vis didėjančią priespaudą Lietuvoje. 2009 metais partinės gaujos sukčiai įvedė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiuoklę ir dabar kai pajamos yra 3150 litų ir daugiau, tai NPD = 0 !!! Nuo tada, dabar ... Kai MMA 800 litų, tai darbininkui į rankas teko 85% atlyginimo. Kai MMA 850 litų, tai darbininkui į rankas teko 84% atlyginimo. Kai MMA 1000 litų, tai darbininkui į rankas tenka 82% atlyginimo. Tai reiškia, kad ... Didinant MMA, „nepastebimai” didėja mokesčiai silpniausiesiems Lietuvoje. Anglijoje ... Rugsėjo mėnesį darbininkui į rankas teko 90% nuo mažiausio darbo užmokesčio. Nuo balandžio mėnesio darbininkui į rankas teks 93% nuo mažiausio darbo užmokesčio, padidinus NPD. NPD Anglijoje didinamas kasmet, nuvertėjant pinigams, brangstant prekėms. Anglijoje NPD apie 2830 litų per mėnesį. Nuo balandžio NPD apie 3300 litų per mėnesį. Nuo šios sumos nėra atskaičiuojamas joks mokestis: -nei valstybinei mokesčių tarnybai; -nei socialiniam draudimui. (Tai yra 2013 sausio mėnesio tyrimo duomenys) Maisto ir daiktų kainos apytiksliai sutampa su lietuviškomis. Lietuvos gyventojai drabužius ir avalynę perka Anglijoje. Labai blogai atrodom ES “bendrijoje”. Partinių gaujų sukčiai naikina Lietuvą iš seimo bunkerio. Negerai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Taigi ... Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Kai Lietuva yra prijungta prie ES dviejų dienų neaiškiu referendumu, tai yra sukčiavimas. Kai Lietuvos žmonės priversti išgyventi nežmoniškos socialinės atskirties sąlygomis ES, tai yra sukčiavimas. Kai net Lietuvos žemė yra paversta preke užsieniečiams tik už lengvai spausdinamus pinigus, tai yra sukčiavimas. Lietuva yra naikinama, sukčiaujant. Negerai. Partinės gaujos, kurios valdė Lietuvą, darė nusikaltimus žmogiškumui. Todėl ... Reikalingas tautinis tribunolas, kad apginti ir išsaugoti Lietuvos bendruomenę.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    42
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių