Neįgaliųjų atstovai: valstybės parama negarantuoja didesnio įdarbinimo

Pasak Lietuvos neįgaliųjų forumo, vienijančio 15 įvairioms negalioms atstovaujančių organizacijų, atstovų, dabartinė sistema orientuota tik į pelno siekimą, o ne į pačių neįgaliųjų poreikius ir integraciją. Neįgalieji taip pat ragina finansuoti ne socialinių įmonių darbo vietas, bet pagalbą įsidarbinant atviroje rinkoje.

Vyriausybės atstovai ginasi parengę pataisas, kurios leistų socialines įmones steigti ir ne pelno siekiančioms organizacijoms, taip pat įpareigotų įmones investuoti dalį pelno.

Į šias problemas Vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų, neįgaliųjų ir verslo atstovai atkreipė dėmesį penktadienį surengtoje konferencijoje.

Įdarbinami tik „sveiki neįgalieji“

„Pagrindinės problemos, kurias matome, kad yra įdarbinami lengvą negalią turintys asmenys, o tie žmonės, kurie niekada savarankiškai neįsitvirtins darbo rinkoje, jie praktiškai nėra įdarbinami socialinėse įmonėse, jie - nepatrauklūs, dėl to likę „už borto“, - BNS sakė Lietuvos neįgaliųjų draugijos koordinatorė, negalią turinti Jelena Ivančenko. - Ta subsidija, ta parama, iš valstybės skiriama, išnaudojama neefektyviai, žmonės, kurie dirba socialinėse įmonėse, jie laisvai galėtų dirbti atvirai darbo rinkoje. O įmonės dabar pasinaudoja“.

Jos žodžius patvirtino ir Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovai, sakydami, jog įdarbinami tik „sveiki neįgalieji“. Lietuvos neįgaliųjų forumo duomenimis, Lietuvoje dirba apie 47 tūkst. neįgaliųjų, iš jų apie 5,7 tūkst. dirba socialinėse įmonėse, likę yra įsidarbinę atviroje rinkoje. Tik apie 300, arba 4 proc. sunkiausią negalią turinčių žmonių dirba socialinėse įmonėse.

Parama „atlyginimams“ – ydinga

Pagal šiuo metu veikiantį modelį, socialinėms įmonėms kompensuojamas tik įdarbinto neįgaliojo darbo užmokestis. Socialinių įmonių asociacijos vadovas Nerijus Briedis sako, kad viena iš problemų yra tai, jog socialinės įmonės priverstos rengti verslo planus trims metams į priekį, tuo metu tik darbo vietoms skiriama valstybės parama neleidžia planuoti investicijų, pavyzdžiui, į reikalingą įrangą, technologijas.

Jis konferencijoje taip pat tvirtino, kad sunkiausią neįgalumą turinčių žmonių darbdaviai tiesiog neranda, nes vos keli jų registruojasi Lietuvos darbo biržoje.

Su tuo, jog valstybės parama išleidžiama neefektyviai, sutinka ir neįgalieji.

„Jei 98 proc. lėšų būtų skiriama darbo vietos steigimui, konkrečiai, įrangos įsigijimui, būtų galima apmokyti neįgaliuosius, nes dabar yra didelė kaita - apie 50 proc. socialinėse įmonėse. Dabar 92-98 proc. subsidijų „suvalgo“ darbo užmokestis. Taigi, išeina žmogus, išeina ir pinigai. Taip kasmet juos išmetame, tikrai jokios integracijos per darbo užmokesčio subsidiją nėra“, - kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovas Zigmantas Jačiauskis.

Įpareigojimas investuoti dalį pelno

Konferencijoje išsakyta nemažai kritikos, jog socialinės įmonės dabar neinvestuoja gauto pelno į įmonę, nes paramą gali gauti tik akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. Socialinių įmonių atstovai teigia pelno gaunantys mažai bei net nemokantys dividendų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau teikia Vyriausybei pataisas, numatančias prievolę reinvestuoti 15 proc. pelno.

„Socialinių įmonių įstatyme lieka akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurios yra pelno siekiančios, bet yra papildoma viešosiomis įstaigomis - jos irgi galės būti socialinės įmonės (...). Šiandien įmonės neprivalo reinvestuoti pelno. Jei bus patvirtintas projektas, jau 15 proc. nuo jo turės reinvestuoti į įmonę“, - sakė ji.

Verslo atstovai priešinasi iniciatyvai, sakydami, kad tai paliks galimybę piktnaudžiauti nesąžiningoms įmonėms mažinant pelna.

„Aišku, kad nepalanku. Ar mes, sąžiningi verslininkai, turime šokinėti iš laimės, kad dabar 15 proc. turėsime reinvestuoti? (...). Tai nesažiningi verslininkai arba išsimokės aukštus atlyginimus, arba dar kitaip tą pelną vistiek išsiims“, - BNS sakė Donatas Plečkaitis, Socialinių įmonių asociacijos narys.

Siūlo „vaučerius“ ir kvotas

Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Edita Maslauskaitė Socialines įmones vadina „getais“ ir taip pat ragina verčiau remti neįgaliųjų įdarbinimą atviroje rinkoje. Ji siūlo įvesti savotišką „krepšelį“ neįgaliesiems, kurį galima būtų panaudoti ne tik atlyginimui.

„Žmogus gauna „vaučerį“ konsultacijai, įdarbinimo paslaugoms - galbūt tada mes nebelaužytumėme iečių, kokio tai pobūdžio įmonė, kur jis nueina, kokias problemas ji sprendžia, ar ji gauna pelną, ar ne. Klausimas, ar nereikėtų permąstyti pačios įdarbinimo sistemos“, - konferencijoje svarstė LLR atstovė.

Tuo metu Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovė siūlo grąžinti anksčiau egzistavusią kvotų sistemą, kai socialinėse įmonės privalo dirbti tam tikras procentas neįgaliųjų.

„Vienas mūsų siūlymų būtų atgal įvesti kvotų sistemą - Lietuvoje neveikia tas savanoriškas modelis (...). Kvotų sistema atvertų labai daug darbo vietų, kvalifikuotų ar ne - kitas klausimas. Socialinės įmonės turėtų likti tik tam žmogui, kuris tikrai labai sunkus, kuris tikrai niekada negalės įsidarbinti laisvoje darbo rinkoje“, - tikino H.Varnienė.

Tokį modelį SADM atstovai kritikuoja sakydami, jog jis jau bandytas įvesti Lietuvoje ir nepasiteisino.