- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau šį rudenį atveriamas kelias paprastesniems ir greitesniems mokėjimams tarp skirtingų bankų - norint pervesti lėšų pakaks žinoti gavėjo telefono numerį.
Lietuvos banko iniciatyvą sukurti bankų sąskaitos ir telefono numerių susiejimo sistemą aktyviai palaiko trys šalies komerciniai bankai, kurie ketina naudotis šia centrinio banko plėtojama paslauga.
„Šiuolaikiniai mokėjimai kone masiškai migruoja į mobilųjį telefoną - būtent telefono aparatas daugeliui iš mūsų jau netolimoje ateityje pakeis įprastą piniginę. Plėtodami Lietuvos banko mokėjimo sistemą „CENTROlink“ ir su ja susijusią infrastruktūrą, siekiame, kad ir mūsų šalyje kuo daugiau vartotojų turėtų galimybę telefonu atsiskaityti patogiai ir greitai už mažiausią įmanomą kainą“, - sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Susiejęs banko sąskaitos ir telefono numerį, vartotojas mokėjimus galės atlikti telefonu mokėjimo paslaugų teikėjo mobiliojoje programėlėje pasirinkęs gavėją iš savo telefono kontaktų sąrašo arba suvedęs lėšų gavėjo telefono numerį. Sąskaitos numerio suvesti nebereikės. Šia paslauga galės naudotis mokėjimo paslaugų teikėjų klientai, davę sutikimą susieti savo telefono numerį su banko sąskaita.
Lietuvos bankas jau pasirašė pirmąsias sutartis dėl banko sąskaitos ir telefono numerio susiejimo sistemos naudojimo su trimis šalies komerciniais bankais, per kuriuos vykdoma beveik pusė visų mokėjimų Lietuvoje.
„Sveikiname telefono ir sąskaitos numerių susiejimo paslaugą įsipareigojusius plėtoti mokėjimo paslaugų teikėjus ir raginame prisijungti kitus Lietuvos bei užsienio šalių bankus, kredito unijas, mokėjimo ir el. pinigų įstaigas ir savo klientams pasiūlyti itin patogią paslaugą“, - sako M. Jurgilas.
Anot jo, įsipareigojimas bendrai plėtoti paslaugą leis šią paslaugą pasiūlyti didesniam skaičiui vartotojų, be to, ja galės naudotis skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų klientai. Tokia paslauga ypač reikalinga momentiniams mokėjimams, kurių proveržio galima tikėtis dar šiais metais. Mokėjimo sistema „CENTROlink“ ja besinaudojantiems mokėjimo paslaugų teikėjams leidžia savo klientams pasiūlyti itin greitus momentinius mokėjimus 24 valandas per parą ištisus metus be poilsio ir švenčių dienų. Dabar tik nuo pačių bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų pasirengimo priklausys, kada jie šiuos itin greitus ir patogius mokėjimus pasiūlys savo klientams.
Mokėjimo sistema „CENTROlink“ sparčiai auga - vien pirmą šių metų pusmetį atlikta 8,625 mln. operacijų, t. y. 52 proc. daugiau nei pernai atitinkamu metu, jų vertė išaugo 34 proc. - iki 23,5 mlrd. Eur. „CENTROlink“ paslaugomis naudojasi keliasdešimt mokėjimo paslaugų teikėjų - bankų, kredito unijų ir per Lietuvos banko infrastruktūrą prieigą turinčių šalies ir užsienio nebankinio sektoriaus dalyvių - mokėjimo ir el. pinigų įstaigų. „CENTROlink“ teikia plačiausią Baltijos ir Šiaurės šalių regione bendros mokėjimų eurais erdvės - SEPA - paslaugų spektrą, įskaitant ir momentinius mokėjimus bei tiesioginį debetą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...