Naujoji kvotų skirstymo tvarka žvejams nepatinka

Nuo Naujųjų metų žuvų kvotos Baltijos jūroje žvejojančioms įmonėms turėjo būti paskirstytos pagal naują tvarką – ne metams, kaip iki šiol, bet dešimčiai metų. Žvejams tokiu atveju verslą planuoti būtų patogiau, tačiau dauguma iš jų naujai tvarkai priešinasi. Todėl jos įsigaliojimas kol kas sustabdytas, o žvejoti kurį laiką bus galima kvotas pasiskirsčius pagal senąsias taisykles.

Iki šiol Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams kvotos būdavo skirstomos kasmet, kiekvienam laivui atskirai. Nuo sausio turėjo įsigalioti naujoji tvarka, pagal kurią paskirta kvota nesikeistų 10 metų ir būtų skiriama ne laivui, o įmonei.

„Pavyzdžiui, jeigu įmonė turi 3 laivus, tai gauna 3 laivų kvotą. Dabar mes fiksuojame padėtį, kuri buvo 2011 metų sausio 1-ąją, koks buvo laivų skaičius. Pagal tą skaičių įmonė gaus kvotą, tačiau laivų galės laikyt ne 3, o 2 arba vienu laivu galės žvejot tą kvotą. Ji nebebus mažinama, kaip buvo iki šiol“, – aiškino Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.

Atrodytų, kad žvejams toks limitų paskirstymas ilgam laikui turėtų būti naudingas – planuoti verslą būtų daug patogiau.

Tačiau dešimt iš dvylikos Baltijos jūroje žvejojančių įmonių naujai tvarkai priešinasi ir prašo taisyti. Pasak jų, menkių kvotų skaičiavimo formulė pagal 2007–2011 metų sugavimus yra neteisinga.

„Pagal naują tvarką įmonė, kuri per metus sugaudavo 20 tonų, ir laivas, kuris sugaudavo 100 ar 150 tonų, gaus vienodą kiekį laivui, kadangi išvedamas vienas bendras koeficientas ir tas koeficientas dauginamas iš laivų skaičiaus“, – teigė įmonės „Spika“ direktorius Gintaras Gylys.

Su šprotų ir strimelių kvotomis, pasak žvejų, dar blogiau – apie 80 proc. atitektų vienai įmonei. Anksčiau šias ne itin vertingas žuvis beveik ji viena ir tegaudė. Dabar šprotų kaina išaugo kelis kartus – nuo maždaug 30 centų už kilogramą iki beveik 2 litų. Todėl 2012-aisiais visų žvejų sugavimai yra geri, tačiau į formulę ilgalaikei kvotai – neįskaičiuojami, nes metai dar nesibaigę.

„Negalima naudoti skirtingų formulių skirtingoms įmonėms. Formulė visiems vienoda, tad kai paimi kelių metų procentus, o tos įmonės sugavimai yra geri, taip ir gaunamas toks skaičius“, – kalbėjo V. Petkus.

„Darome vienodas sąlygas visiems žvejams – pagal turimus laivus, pagal jų galingumus arba turimas talpas skiriame tas kvotas, o paskui verslas išlygins, kas žvejoja, kas nežvejoja. Dabar padarė prioritetą vienai įmonei“, – tvirtino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Žemės ūkio ministras naujos tvarkos įsigaliojimą sustabdė. Žvejai po Naujųjų kurį laiką žvejos pagal senas taisykles – turės teisę sugauti 40 proc. turėto limito. Iki to laiko tikimasi surasti kompromisą ir kvotas paskirstyti ilgam – dešimčiai metų.


Šiame straipsnyje: žvejaikvotosBaltijos jūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

nereikalingi

nereikalingi portretas
Lietuvoje vis viena nenusipirksi normaliai zuvies, jurines: puse svorio sudaro vanduo, ir tai jie vadina "glazuruota" zuvis. Paprasciausias Aferizmas. Normali ne "glazurota" zuvis buna tik importine, ir dar daugiau: pastaroji kitokia ir nebuna (o ir negali buti). Lietiuviska "produkcija" nereikalinga, tai zmoniu apgaudinejimas, jos geriau visai nebutu, tad sitas "verslas" Lietuvoj nereikalingas - galima ji sunaikinti. Arba ivesti tvarka. Kad pirkejas nebutu mulkinamas. Tam reikia realiai veikinacios vartotoju teises atstovaujancios organizacijos ir tvarkos istatymuose, kurie turetu ginti ne "verslininka", o pirkeja; verslininko (siuo metu tai - aferistas, ir todel ner pas mus verslui autoriteto) reikalas prisitaikyti prie vartotojo interesu.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių