Nauji sprendimai leidžia sutaupyti milijonus

Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji iš kitų savivaldos institucijų Lietuvoje parodė, kaip jai pavaldžiose ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose taupyti energijos išteklius taikant Europoje plačiai naudojamą ESCO modelį. Kiti didieji miestai kol kas šiuo pavyzdžiu sekti neketina.

Parodė pavyzdį

Nacionalinėje energetikos strategijoje Lietuva yra įsipareigojusi mažinti energijos resursų vartojimą. Viena galimybių tai daryti – taupyti energijos suvartojimą energetiškai neefektyviuose viešuosiuose pastatuose taikant ESCO modelį. Energetikos ekspertų nuomone, būtent ESCO modelis yra vienas efektyviausių instrumentų, galinčių užtikrinti, kad būtų pasiekti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyti tikslai.

Nors ir plačiai taikomas vakaruose, ESCO modelis Lietuvoje dar nėra populiarus. Kaip vienas sėkmingesnių pavyzdžių pateikiami  pastatų energijos resursų taupymo bendrovės "Mano būstas" Vilniaus darželiuose ir mokyklose įgyvendinti inovaciniai energijos taupymo sprendimai. Specialistai skaičiuoja, kad pradėjusi diegti energijos taupymo priemones, Vilniaus savivaldybė per metus sutaupė ne vieną milijoną eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, buvęs energetikos viceministras Arvydas Darulis sutinka, kad taupyti energijos išteklius savivaldybei priklausančiuose pastatuose – išmintinga ir naudinga finansiškai.

"Energijos taupymas yra viena iš prioritetinių savivaldybės veiklos krypčių. Savivaldybė nuolat kaupia ir sistemina duomenis apie kiekvienos ugdymo įstaigos šilumos ir elektros energijos suvartojimą. Šiandien yra įgyvendinamos paprastos priemonės nerenovuojant pastatų – mokėjimams už energiją sumažinti vykdomas šilumos tiekimo valdymo sistemų modernizavimas, sistemų subalansavimas", – dėstė A.Darulis.

Taupo milijonus

Vilniaus miesto savivaldybė sutartį dėl ESCO modelio taikymo pasirašė 2015 m. sausį. Ja remiantis įmonė įsipareigojo 241 sostinės švietimo įstaigoje – lopšeliuose-darželiuose bei mokyklose – sutaupyti sutartyje numatytą suvartojamos energijos kiekį. Praėjus metams paaiškėjo, kad buvo ne tik sutaupyta, bet ir viršyti sutartyje numatyti tikslai.

"Sutartyje buvo toks punktas, kad įgyvendinus energijos resursų taupymo priemones, sostinės darželiuose ir mokyklose per metus negali būti suvartojama daugiau kaip 100 gigavatvalandžių šilumos energijos. Mes įsipareigojome, kad šilumos suvartojimas neviršys 77 gigavatvalandžių, nors inovatyvūs sprendimai padėjo pasiekti, kad būtų sunaudota dar mažiau šiluminės energijos – tik 66 gigavatvalandes. Tai sostinės savivaldybei per metus leido sutaupyti 2,4 mln. eurų", – teigė bendrovės "Mano būstas" Energijos taupymo grupės vadovas Donatas Karčiauskas.

Bendrovės atstovas pabrėžė, kad tęsdama energijos išteklių taupymo sprendimų diegimą, šiemet įmonė pasiūlė naujovę, kuri darželiams ir mokykloms leistų sutaupyti nuo 160 iki 230 tūkst. eurų per metus. Ši naujovė susijusi su elektros energijos tiekimo optimizavimu.

D.Karčiauskas sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įdiegusi ESCO modelį, pinigus taupo ne tik dėl šilumos ir elektros energijos optimizavimo, bet ir dėl sumažėjusio darbuotojų poreikio. Mat atsisakiusi nuosavų šilumininkų bei elektrikų, kurie prižiūrėtų darželius bei mokyklas, savivaldybei nebereikia galvoti, iš kur gauti pinigų šių darbuotojų darbo užmokesčiui.

"Vilniuje veikia 241 darželis bei mokykla. Jei jos pačios rūpintųsi savo šilumos bei elektros ūkiu, minimaliais skaičiavimais, kiekvienoje šių įstaigų reikėtų įdarbinti bent po 2–3 specialistus arba iš viso 482–723 žmones. Jei kiekvienam jų savivaldybė mokėtų 400 eurų darbo užmokestį, atskaičiavus mokesčius, per metus iš miesto biudžeto reikėtų skirti 3,77– 5,65 mln. eurų su visais mokesčiais. O kur dar investicijos į darbo priemones, specialius mokymus ir pan? Skolose skendinčiai savivaldybei tai būtų tik papildoma finansinė našta", – aiškino D.Karčiauskas.

Sutinka ne visi

Kauno miesto savivaldybė žengti Vilniaus pavyzdžiu neketina. Čia viešuosiuose pastatuose energijos ištekliai pagal ESCO modelį nėra taupomi.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas patvirtino: "Pagal ESCO modelį nedirbame."

Tą patį teigė ir Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižučitis. Jis sakė, kad uostamiestis pagal ESCO modelį nedirba ir kol kas net nėra svarstoma galimybė pradėti naudoti šį metodą.

Su ESCO modeliu išsamiai susipažinę energetikos ekspertai pabrėžia, kad būtent šis modelis yra vienintelis, kuris garantuoja sutaupyti energijos išteklių tiek, kiek numatyta pasirašytose sutartyse. Tuo metu visi kiti energijos taupymo būdai yra paremti tik teoriniais skaičiavimais ir neužtikrina, kad pavyks sutaupyti norimą  energijos išteklių kiekį. Specialistų nuomone, ESCO modelį kai kurios savivaldybės kol kas ignoruoja, nes nėra įsigilinusios į jo pranašumus.Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji iš kitų savivaldos institucijų Lietuvoje parodė, kaip jai pavaldžiose ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose taupyti energijos išteklius taikant Europoje plačiai naudojamą ESCO modelį. Kiti didieji miestai kol kas šiuo pavyzdžiu sekti neketina.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių