Naujausia gėrimų etiketo mada – pinta

Vyną paprastai gurkšnojame iš elegantiškų taurių, o ne stiklinių. Baltam, raudonam vynui ar šampanui renkamės skirtingas taures. Tai mums jau įprastos gero tono ir gėrimų vartojimo kultūros taisyklės. Tačiau tarp Lietuvos gėrimų ekspertų sklinda kalbos apie naujausią šios srities madą – alų ragauti iš pintos.

Mados tendencijų pionieriai

Kaip ši mada atkeliavo į Lietuvą? Alus pintomis Europoje buvo matuojamas dar prieš kelis šimtmečius. Tradicinę alaus pintą sudaro 0,568 litro, o tai – pusketvirto gurkšnio daugiau negu pusės litro talpoje. Pinta kilo iš Didžiosios Britanijos, kuri nuo seno garsėjo savo riteriais ir rafinuotais džentelmenais. Tačiau greitai ji paplito ir už šios šalies ribų.

Pavojus pintai iškilo XVIII a. pabaigoje, kuomet valdžią perėmė Napoleonas Bonapartas. Jis pasišovė įvesti metrinę sistemą, o tai reiškė, kad alų teks matuoti litrais, o ne pintomis. Tačiau ištikimiausi alaus mėgėjai neišdavė savo tradicijų. Tokiose šalyse kaip Anglija, Airija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija bei kai kuriose Centrinės Europos dalyse pinta išsilaikė.

Kita vertus, kitose šalyse metrinė sistema laimėjo. Tad nenuostabu, kad ir, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos laikais Lietuvoje apie pintomis matuojamą alų galima buvo perskaityti nebent iš knygų. Tačiau neveltui sakoma, kad tiek istorija, tiek mados kartojasi. Tad vis daugiau mūsų šalies alaus mėgėjų dabar „užsikrečia“ pintos mada.

Tiesa, prieš kelerius metus Lietuvoje alaus pintomis retai kur pavykdavo gauti. Kol nuo 1853 m. aludarystės tradicijas puoselėjantis bravoras „Volfas Engelman“ pirmasis šalyje sugrąžino tradicinį alaus tūrį – pintą – stikliniuose buteliuose ir skardinėse. O tuomet mada įgavo netikėtą pagreitį – vos pasirodžiusios bravoro pintos sulaukė keturgubai daugiau susidomėjimo, negu buvo tikėtasi.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad ragauti alų iš pintos yra viena karščiausių tendencijų šiuolaikinėje Lietuvoje alaus vartojimo kultūroje. Be to, šią madą vertina ir praktiški alaus mėgėjai – ji leidžia mėgautis alumi keturiais gurkšniais ilgiau“, – teigia Petras Sadovskis bravoro „Volfas Engelman“, kuris šiemet švenčia 160 metų veiklos jubiliejų, vyriausiasis aludaris.

Ar pinta įveiks puslitrį?

Beje, bravoras „Volfas Engelman“ visais laikais siekė ne tik virti kokybišką alų, bet ir žengti koja kojon su europietiška alaus vartojimo kultūra ir diktuoti naujausias šios srities tendencijas. Ko gero, sunku patikėti, bet prasidedant XIX amžiui, Lietuvoje stiklinis alaus butelis buvo ne įprastas dalykas, o veikiau – naujausia mada. Kai kuriais atvejais butelis kainuodavo daugiau negu jame esantis alus.

Kodėl alų vertėtų gerti pintomis?

  • „Puslitriais“ taip pat įprasta matuoti degtinę ir pieną. Pinta – alaus gurmanų matavimo vienetas.
  • Šiuolaikiniai džentelmenai žino, kad pinta yra išskirtinis, jau prieš pusantro šimto metų Europoje naudotas alaus matavimo vienetas.
  • Ilgai brandintą, vertingą vyną geriame iš elegantiškų taurių, tad ir kokybiškam alui reikia rinktis elegantišką taurę.
  • Prie pintos diskusija tęsiasi ilgiau. Joje yra pusketvirto gurkšnio daugiau alaus negu pusės litro talpoje.

Tačiau net ir prieš pusantro šimto metų šiuolaikinio bravoro „Volfas Engelman“ pirmtakės, alaus daryklos „I. B. Volfas“, aludariai rūpinosi, kad jų verdamas alus būtų pilamas tik į išskirtinius stiklinius butelius. Kiekvieną butelį puošė reljefinis alaus daryklos ženklas su jos pavadinimu. Be to, tuometiniai Lietuvos stiklo fabrikai daugiausia aptarnaudavo šalies spirito monopolio įmones, todėl, ieškodami tinkamos taros, bravoro atstovai kreipėsi į Vokietijos stiklo meistrus.

Pasak vyriausiojo aludario P. Sadovskio, tara, kurioje laikomas ar patiekiamas alus, lemia, kaip atsiskleidžia jo skonis ir aromatas. Dėl to visi save gerbiantys aludariai, norėdami išryškinti savo alaus geriausias savybes, jam siūlo ir išskirtines talpas.

Šiuolaikinis bravoro „Volfas Engelman“ pintos butelis buvo kuriamas konsultuojantis su geriausiais Vokietijos stiklo meistrais. O ir restoranams arba barams skirtas pintos taures dekoravo garsių vokiečių kompanijų „Ritzenhoff“ ir  „Rastal“ profesionalai. Pastarieji kūrė išskirtines taures tokiems pasaulyje gerai žinomiems gėrimų prekių ženklams kaip „Havana Club“, „Bacardi“, „Jim Beam“, aludariams „Warsteiner“.

„Šiemet, švęsdami bravoro jubiliejų, nusprendėme visą savo verdamą alų pradėti pilstyti į elegantiškus pintos butelius. Manau, mūsų pradėta pintos mada Lietuvoje turėtų tik plisti. Jau teko girdėti, kad alaus mėgėjai alų į pintas pilti barmenų prašo ir šalies baruose bei restoranuose“, – sakė bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Kaip bebūtų, pinta jau tapo šiuolaikinės Lietuvos gėrimų vartojimo kultūros dalimi. Kas žino, gal jau greitai ragauti alų pintomis bus neatskiriamas gero tono įrodymas?



Komentarai 5 Rašyti komentarą

O

O portretas
O kodėl ne kvortom? Čia, kiek žinau, lietuviškas matas. Net dainoj dainuojama " ...Morta Morta dar po kvortą...". Kažkaip apie pintas lietuvių liaudies dainuose nė žodelio

321

321 portretas
Juokingai net skamba: "pusketvirto gurkšnio daugiau alaus"

tomas

tomas portretas
O kvietinio alaus Volfo yra?

Bolševikas

Bolševikas portretas
REKLAMA...
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių