- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad lietuviai narystės ES naudą pirmiausia sieja su ekonomikos augimu ir naujomis įsidarbinimo galimybėmis. Jie taip pat norėtų stipresnio Europos Parlamento, kuris imtųsi mažinti skurdą ir nelygybę. Nors dauguma lietuvių pripažįsta sėkmingą demokratijos veikimą, vis dar mažiau kaip pusė mano, kad į jų nuomonę atsižvelgiama.
24 proc. Lietuvos gyventojų tiki, kad per ateinančius metus jų gyvenimo sąlygos pagerės, 21 proc. – kad pablogės, o 55 proc. – kad liks tokios pačios. Gerokai pesimistiškiau jie vertina savo šalies ekonominės padėties prognozes: vos 22 proc. tiki, kad per ateinančius metus ji pagerės, 55 proc. mano, kad pablogės, o 24 proc. – kad išliks tokia pati. Tikėtina, kad šie rodikliai susiję su pandemija.
Vis dėlto ilgalaikę šalies vystymosi perspektyvą lietuviai vertinta optimistiškiau nei anksčiau: pirmą kartą dauguma lietuvių (54 proc.) sutiko su teiginiu, kad šalyje „reikalai klostosi teisinga kryptimi“. Taip pat pirmą kartą dauguma Lietuvos gyventojų – 54 proc. – patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija (prieš metus tokių buvo 43 proc.). Pagal šiuos rodiklius Lietuva dabar yra ketvirtoje–penktoje vietoje iš visų ES šalių (pirmoji – Airija).
Dar optimistiškiau Lietuvos gyventojai vertina ES dabartį ir ateitį: net 70 proc. mano, kad padėtis joje gerėja (prieš metus tokių buvo tik 46 proc.), 67 proc. patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES (padidėjimas nuo 58 proc.), o 77 proc. tiki optimistine ES ateitimi. Didžiausi optimistai dėl ES ateities yra airiai, o didžiausi pesimistai – prancūzai.
Kita vertus, vis dar mažuma Lietuvos gyventojų mano, kad į jų nuomonę atsižvelgiama ES (37 proc.) ir jų šalyje (40 proc.). Tiesa, prieš metus šie rodikliai buvo atitinkamai 33 ir 35 proc., taigi pamažu Lietuvos gyventojai ima stipriau tikėti savo įtaka išsirinktiems politikams.
71 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra geras dalykas, o 90 proc. – kad ji suteikė naudos (pagal pastarąjį rodiklį lietuvius lenkia tik airiai ir portugalai). 80 proc. tiki, kad ES ekonomikos gaivinimo planas padės Lietuvai atsigauti po pandemijos. 72 proc. lietuvių norėtų stipresnio Europos Parlamento (visoje ES to norėtų 63 proc. apklaustųjų). 44 proc. Lietuvos gyventojų remia esamą ES, 26 proc. norėtų ją matyti kitokią, 23 proc. nurodė esą skeptiški dėl ES, tačiau jų nuomonę galėtų pakeisti radikali reforma, o 7 proc. apskritai nesutinka su ES idėja.
Paklausti, dėl ko būti ES nare yra naudinga, dauguma lietuvių (62 proc.) paminėjo ekonomikos augimą. Per metus šis rodiklis padidėjo net 23 proc. punktais. 49 proc. paminėjo atsiradusias naujas darbo galimybes, 39 proc. – sustiprėjusį bendradarbiavimą su kitomis ES šalimis, 38 proc. – gyvenimo lygio pagerėjimą. Rečiausiai lietuviai išskyrė galimybę daryti įtaką ES sprendimams (4 proc.), pagalbą kovojant su terorizmu (6 proc.), sustiprėjusį bendradarbiavimą su valstybėmis už ES ribų (7 proc.), pagalbą kovojant su klimato kaita (8 proc.) ir indėlį stiprinant demokratiją jų šalyje (10 proc.).
Paklausti, kokias vertybes ir tikslus Europos Parlamentas turėtų ginti pirmiausia, 61 proc. lietuvių išskyrė poreikį mažinti skurdą ir socialinę nelygybę. 60 proc. paminėjo solidarumą tarp ES šalių – per metus šis rodiklis Lietuvoje padidėjo net 23 proc. punktais. 57 proc. lietuvių išskyrė žmogaus teisių gynimą pasaulyje, 42 proc. – žodžio laisvę, 39 proc. – kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.
Savo ruožtu poreikį ginti lyčių lygybę paminėjo tik 31 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – dar rečiau jį minėjo tik vengrai ir rumunai. Daugiausia šį poreikį mato prancūzai (56 proc.) ir švedai (54 proc.). Mažumų apsaugą išskyrė vos 9 proc. – pagal tai Lietuva yra antra nuo galo po čekų (ES vidurkis – 22 proc.). Vos 16 proc. pasirinko solidarumą su neturtingomis šalimis.
Komentuodamas apklausos rezultatus, Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassolis sakė, kad šios apklausos žinia aiški: žmonės palaiko Europos Sąjungą ir mano, kad ji yra tinkama vieta ieškoti krizės sprendimų. "Tačiau akivaizdu, kad piliečiai nori matyti ES reformą, todėl turime kuo greičiau pradėti konferenciją dėl Europos ateities.“
Šią reprezentatyvią apklausą 2020 m. lapkričio 24–gruodžio 18 dienomis Europos Parlamento užsakymu atliko bendrovė „Kantar“. Lietuvoje internetu apklausti 1043 žmonės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...