Namo statyba: kokios klaidos daromos ir kiek jos kainuoja

Lietuvoje pasiruošimas nuosavo namo statybai vyksta tarsi „akmens amžiuje“, žmonės pridaro daug klaidų ir prisikuria svajonių, toli lenkiančių finansines galimybes, tvirtina individualių namų statyba užsiimančios įmonės „Statybų studijos“ direktorius Linas Mikaila. Dažniausiai karštligiškai ieškoma pigesnių statybinių blokelių, kad būtų galima sutaupyti 120 Lt, bet priprojektuojama dešimtis tūkstančių kainuojančių nebūtinų sprendimų arba pigiame sklype statomas prabangus namas, rašo portalas delfi.lt.

„Pastebėjome, kad individualių namų statyboje daroma daug klaidų, trūksta bendro supratimo, statyba nevertinama, kaip didžiausias žmogaus gyvenime investicinis projektas, padedantis investuoti savo pinigus. Jau pirminėje projektavimo stadijoje trūksta lygiagretaus architekto, konstruktoriaus, statybų vadovo ir užsakovo glaudaus bendradarbiavimo vertinant, ar namo architektūrinis stilius, jo dydis ir konstrukciniai sprendimai sutaps su turimu biudžetu“, – tvirtino tarptautinėje statybų parodoje „Resta“ paskaitą „Kiek kainuoja ir kiek trunka individualaus namo statyba“ skaitęs L. Mikaila.

Pateikiamais duomenimis, keturi iš dešimties žmonių, nusipirkę sklypą ir jau pasidarę projektą, būna neteisingai įvertinę savo namo statybos išlaidas ir finansines galimybes, todėl galiausiai nieko nebelieka, kaip keisti projektą arba bandyti statyti savo, giminaičių jėgomis, ieškoti pigių statybinių ir apdailos medžiagų.

„Kodėl susiklostė tokia situacija? Tiesiog individualių namų statybos rinkoje nedirba didelės statybinės įmonės, kurios turi kompleksinius bet kokio statybos objekto įgyvendinimo algoritmus ir tuo pačiu atitinkamos srities kvalifikuotus darbuotojus (finansininkus, investicinių planų rengėjus, sąmatininkus, NT rinkos analizės specialistus ir pan.), nes norint gero rezultato neužtenka išimtinai tik statybos darbų vykdytojo kompetencijos ir nuomonės, apie ką klaidingai iš anksto mąsto kone kiekvienas besistatantis savo namą, todėl ši sritis ir gyvena „akmens amžiuje“, – kalbėjo L. Mikaila.

Jis pabrėžė, kad pirmiausiai reikia labai atidžiai rengti namo projektą.

„Čia reikia kreipti didžiausią dėmesį, aštuonis kartus matuoti, o devintą kirpti. Jeigu tie aštuoni kartai yra blogai pamatuoti, perėjus prie statybų fazės prasideda problemos, keitimai, bandoma per statybinę dalį kažką pakoreguoti, kad būtų galima tilpti į „svajotą sąmatą“. To nepasiekus be kardinalių namo projekto sprendinių ar ploto pasikeitimų dažnai nusiviliama, emociškai blogai pasijuntama“, – tvirtino jis.

Po statybininkų skaičiavimų patiria šoką

„Dažniausiai namo statybos ar naujo buto pirkimo iniciatorius būna moteris, procesas vyksta maždaug taip: internete moterys išsirenka patinkantį projektą, prisijungia prie forumo ir skaito diskusijas apie statybas, svarsto, kiek galėtų kainuoti toks namas. Na, ten diskutuojančios pusės pateikia teisingą informaciją iš savo patirties, tačiau su tuo nesusidūrusiam žmogui sunku įvertinti, kad dalį darbų padėjo atlikti giminės ir šeimos nariai, kažkas samdė vykdytoją, kažkas dalinai samdė vykdytoją. Kažkieno projektas yra 200 kv.m, bet su brangiu čerpių stogu ir mediniais langais. O kitas namas, galbūt yra su ekonominiais sprendimais. Palyginimas tampa reliatyvus“, – patirtimi dalijosi „Statybų studijos“ direktorius.

Prie kokios išvados prieinama? Žmonės dažniausiai galvoja, kad viską pavyks padaryti pigiau nei kitiems, nes, pavyzdžiui, vyras dirba pirkimų vadovu kažkurioje didelėje įmonėje ir turi puikius derybinius įgūdžius.

„Na, viena moteris rašo, kad jos namas be sklypo kainavo 500 tūkst. Lt, kita kad 300 tūkst. Lt. Tai skaitantys žmonės, žinoma, priima žemiausią kainą ir sako, na mes gudresni, taigi turbūt pasistatysime už 250 tūkst. Lt. Susiranda sklypą, nueina pas architektą, į kurio paslaugų pobūdį neįeina aiškintis su užsakovu, kiek jis turi pinigų ir ar tikrai jų užteks norimo namo statybai. Suprojektuojamas namas, belieka tik rasti gerą statybininką, kuris nevagia, dirba kokybiškai ir pigiai pastato. Būna labai nemalonu, kai įvertinamos namo statybos sąnaudos. Tada žmogaus akyse galima nesunkiai perskaityti nusivylimą ir tuo pačiu manymą, kad štai, pakliuvau pas vagį ir brangininką. Žmonės patiria šoką, bet sąmatą patvirtina kitas ir dar kitas statybininkas. Šeima grįžta namo ir galvoja, ką daryti, nes pinigai architektui jau sumokėti, o sklypas nupirktas“, – apie realybę kalba specialistas.

Ekonomiškiausia – vieno aukšto namas

Pasak jo, labai sunku apibrėžti, kiek vidutiniškai kainuoja namo statyba, nes kai kurie žmonės pastatę ekonominės klasės „dėžutę“ ją įrengia labai prabangiai.

Tačiau apytikriai skaičiuojama, kad ekonomiškiausia statyti klasikinį vieno aukšto namą su mansardiniu aukštu, kada stogo konstrukcija montuojama iš karto virš pirmo aukšto perdengimo.

„Pigumas atsiranda todėl, kad stogo konstrukcija tampa ir sienos konstrukcija. Daug kas tokių namų nemėgsta, ypač jaunimas, nes jiems asocijuojasi su senamadišku projektu. Bet kuo toliau, tuo labiau aš pats žiūriu į tokius namus ir jie man atrodo kur kas racionalesni, nes vaikai anksčiau ar vėliau išsikrausto, o antrą aukštą vis tiek reikia šildyti. Kadangi mes lietuviai esame labai prisirišę prie gyvenamosios vietos, o išsikrausčius vaikams nenorima keltis į kitą mažesnį namą ar į butą, todėl pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms toks sprendimas leistų išlaikyti namą su mažiausiomis sąnaudomis“, – kalbėjo L. Mikaila.

Vidutinės klasės namai dažniausiai yra su pakelta mansarda, t.y. nuo antro aukšto grindų dar būna pakeliama siena ir tik tada montuojama stogo konstrukcija. Dvišlaičio ir vienšlaičio stogo namų statyba kainuoja panašiai.

Aukštos klasės namai išsiskiria savo architektūrine išraiška, pavyzdžiui, skaidytais fasadais, balkonais, dideliais vitrininiais langais, išorinės architektūros meninėmis detalėmis.

„Tačiau jeigu ant ekonominės klasės namo stogo dedamos keraminės čerpės, klinkerio plytos ant fasado, mediniai langai, toks namas kainuos brangiau nei aukštos klasės pagal architektūrinę išraišką, bet su skardiniu stogu, vien tik dekoratyviniu tinku apdailintu fasadu ir plastikiniais langais“, – pavyzdį pateikė pranešėjas.

Tokio paties ploto namas gali kainuoti 225 tūkst.Lt-412 tūkst.Lt-

Tokio paties ploto skirtingos klasės namo kaina gali skirtis pora šimtų tūkstančių litų.

Remiantis L. Mikailos pateiktais orientaciniais skaičiavimais, namą statant su samdomu darbų vadovu arba statybine įmone ekonominės klasės namo statyba iki dalinės apdailos kainuoja 750 Lt/kv.m, dalinė apdaila (inžinerinės komunikacijos namo viduje, išbetonuotos ir apšiltintos grindys, ištinkuotos sienos) – 350 Lt/kv.m., pilna apdaila – 400 Lt/kv.m.

Vidutinė klasė iki dalinės apdailos kainuoja 1100 Lt/kv.m, dalinė apdaila – 400 Lt kv.m, pilna apdaila - 500 Lt/kv.m.

Aukštos klasės namo statyba iki dalinės apdailos kainuoja maždaug 1300 Lt/kv.m, dalinė apdaila – 450 Lt/kv.m, pilna apdaila - 1000 Lt/kv.m.

Remiantis šiais skaičiavimais, visas ekonominės klasės 150 kv. m namas kainuoja 225 tūkst. Lt, vidutinės – 300 tūkst. Lt., aukštos – 412 tūkst. Lt.

Pasak jo, praktika rodo, kad planuojant namo pilną vidaus apdailą ir išsirinkus medžiagas pagal estetinį grožį, paaiškėja, kad dažniausiai norai 30-80 proc. viršija suplanuoto biudžeto galimybes.

„Tuomet ieškoma kompromiso, galbūt šiuo metu nedarome židinio, bet paliekame galimybę jį įsirengti ateityje. Nepriklausomai nuo namo klasės, katilinėje visiems pasiūlome klijuoti baltarusiškas plyteles ir nebuvo nė vieno kliento, kuris atsisakė tai padaryti. Supraskite, kad turite suvokti, ką pamatysite išleidę tam tikrą sumą. Išleidę apie 400 Lt/kv.m pilnai namo vidaus apdailai galėtumėte įsivaizduoti statybininkų su pilna apdaila parduodamo buto įrengimą daugiabučiame name. Kambaryje bus vienas taškas centriniam šviestuvui, trys halogeniniai šviestuvai, keletas rozečių, laminato grindys. Jei norisi daugiau apšvietimo kontūrų, natūralaus medžio parketo ir durų, santechninių prietaisų, pagamintų garsių įmonių, reikėtų mąstyti apie 1 tūkst. Lt /kv.m ir daugiau“, – patirtimi dalijosi pranešėjas.

Visi pamiršta, kad dar reikės pirkti baldus ir aparatūrą

L. Mikaila atkreipia dėmesį, kad dažnai žmonės pamiršta, jog įrengtą namą dar reikia apstatyti.

„Visi pamiršta, kad reikia ne tik pasistatyti namą, bet ir nusipirkti baldus, aparatūrą, buitinę techniką ir susitvarkyti aplinką. Tai irgi reikia sumodeliuoti, nors dažniausiai žmonės tokiais dalykais net nesidomi ir galiausiai pamato, kad pinigų užteko tik virtuvei ir čiužiniui miegamajame. Tada išgirstame auksinę frazę: „Aš galvojau, kad Lietuvoje tiek negali kainuoti baldai, juk visi tiek mažai uždirba, tai kas juos gali pirkti tokiom kainom?“, – pasakojo jis.

Seminare pateikiamais duomenimis, šios investicijos 200 kv. m. namui gali kainuoti nuo 28 tūkst. iki 135 tūkst. Lt. Jei besistatantis turi galimybių, kartais vien virtuvės baldams su aparatūra galima išleisti 150 tūkst. Lt.

Nereikėtų pamiršti ir išlaidų sklypui, išorinėms komunikacijoms. Jo pateiktais duomenimis, ekonominės klasės sklypas kainuoja 75 tūkst. Lt, projektai ir suderinimai nuo 7 tūkst. Lt, išorinės komunikacijos - 15 tūkst. Lt, aplinkotvarka - nuo 10 tūkst. Lt. Taigi iš viso 107 tūkst. Lt.

Vidutinės klasės sklypas kainuoja 130 tūkst. Lt, projektai ir suderinimai – 10 tūkst. Lt, išorinės komunikacijos – 15 tūkst. Lt, aplinkotvarka – 25 tūkst. Lt. Iš viso – 180 tūkst. Lt.

Aukštos klasės sklypas kainuoja nuo 200 tūkst. Lt, projektai ir suderinimai – 15 tūkst. Lt, išorinės komunikacijos – 15 tūkst. Lt, aplinkotvarka 40 tūkst. Lt. Iš viso – 270 tūkst. Lt.

Specialistas pabrėžia, kad perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį į grunto tyrimus, nes, paaiškėjus, kad gruntas prastas, pamatai gali kainuoti keliskart brangiau nei įprasti.

Optimalus vidutinio dydžio namo statybų laikotarpis – 10 mėnesių.

„Neskubėkite su sprendimais projektuotami namo architektūrą ir vidaus dizainą, leiskite susigulėti informacijai. Skubant gaunamas kažkoks rezultatas, skubėjimas yra, bet jaučiamas nepasitenkinimas, tarsi kažko trūksta. Žmogus pasistato namą, ir jau po mėnesio sako, ai, galėjau aš viską kitaip daryti“, – pataria L. Mikaila.

Dažna klaida – brangus namas ant pigaus sklypo

Norint statyti namą reikia turėti piniginių srautų planą, kad nepritrūktų apyvartinių lėšų statyboms, kad žmogus žinotų nuosavo/skolinto kapitalo santykį, būsimo turto sukuriamą finansinę pridėtinę vertę. Tai ypač aktualu imantiems paskolas.

Jo teigimu, neteisinga ekonominės klasės sklype statyti aukštos klasės namą, nes namo savikaina bus didesnė už rinkos vertę, todėl išmokoms pasiekus rinkos vertę, bankas sustabdys kredito išmokėjimą, nors šeimos pajamos ir leidžia gauti didesnę paskolą, o ir parduoti jo nepavyks už norimą kainą.

„Juk niekas Perkūnkiemyje nestato daugiabučių dangoraižių su stikliniais fasadais, balkonais, prabangiomis plokštėmis ir, atvirkščiai, centre niekas nestato Perkūnkiemio tipo ekonominės klasės daugiabučių, nes tiesiog būtų pažeistas paklausos-pasiūlos santykis. O dangoraižio Perkūnkiemyje kaina būtų tokia, kad nebūtų perkančiųjų“, – pavyzdį pateikė pranešėjas.

Tačiau statant individualius namus tokios klaidos daromos dažnai, o žmonės skaudžiai nukenčia.

L. Mikaila pateikia konkretų tokio atvejo pavyzdį: „Žmogus nusipirko sklypą už 110 tūkst. Lt, padarius grunto tyrimą, paaiškėjo, kad gruntas prastas, todėl pamatai kainavo 56 tūkst. Lt vietoj maždaug 23 tūkst. Lt, kiek būtų kainavę, jei gruntas būtų geras, papildomai kainavo konstrukciniai sprendimai, čerpių stogas, mediniai langai“

Taigi 215 kv. m. namui šeima išleido daugiau nei 1 mln. Lt, paskolos gavo tik 430 tūkst.Lt, todėl prireikė beveik 600 tūkst. Lt nuosavų lėšų, o pardavusi būstą šeima būtų gavusi maždaug 300 tūkst. Lt mažiau nei investavo, nes tokios yra vidutinės panašių namų kainos tame rajone.

L. Mikailos skaičiavimu, tokiame sklype tokio dydžio ekonominės-vidutinės klasės namo savikainą reikėjo taikyti į maždaug 483 tūkst. Lt.

Taupoma ne perkant blokelius, bet projektuojant

Būsimiems nuosavų namų savininkams specialistas pabrėžia, kad didžiausios lėšos taupomos projektuojant būsimą būstą, o ne, pavyzdžiui, perkant statybinius blokelius sienoms ar ieškant pigesnių meistrų.

„Didžiausi pinigai taupomi priimant pradinius projektinius sprendimus, o ne pasamdžius pigesnius meistrus arba vykdytojus. Dažniausiai kuo pigesnius meistrus pasamdai, tuo galutiniame rezultate daugiau sumoki. Yra tokia rinka, kad pardavėjai blokelius parduoda su maždaug 2 Lt antkainiu kubiniam metrui. Statybų pradžioje žmogus turi dar labai daug energijos ir sveikatos, todėl apskambina pusę Lietuvos ieškodamas pigesnių blokelių. Jeigu namui reikia 60 kub.m blokelių, sutaupo 120 Lt ir jaučiasi neapgautas, tačiau neatkreipia dėmesio, kad name yra prisiprojektavęs metalinių konstrukcijų už 20 tūkst. Lt ir nesupranta, kad jei būtų pasirinkęs kitus projektinius sprendimus, tų išlaidų iš viso galėjo nebūti“, – kalbėjo jis.

Pranešėjas atkreipia dėmesį, kad visi gražūs ir nestandartiški architektūriniai sprendimai kainuoja gerokai brangiau nei įprasti, nes tai reikalauja sudėtingų konstrukcinių sprendimų.

Per statybas susirieja šeimos

Dar vienas ypač aktualus klausimas, kas statys būsimą šeimos namą? Dažniausiai būna keletas variantų: pirmasis - stato visa šeima savo jėgomis; antrasis - šeimos galva samdo skirtingus darbų etapus atliekančias specializuotas brigadas, bet pats besistatantis atlieka statybos vadovo funkciją; trečiasis - samdomas darbų prižiūrėtojas ar statybų įmonė, kuri rūpinasi visais darbais ir darbuotojais.

L. Mikaila skaičiuoja, kad meistrų darbo jėga sudaro maždaug ketvirtadalį visų išlaidų statyboms.

„Galioja patarlė, kad pirmas namas uošvienei, antras pardavimui, o trečias sau. Kai pats statai, pridarai klaidų ir žinai, ką kitąkart keistum. Lygiai tas pats galioja ir renkantis darbų vadovą, paklauskite, kiek namų jis yra pastatęs, jei stato trečiajį namą, jau didelė tikimybė, kad namas bus pastatytas „kaip sau“. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar darbų vadovas gyvena nuosavame name ir ar pats jį statėsi. Tai yra labai svarbus rodiklis įvertinant Jūsų namą statančio žmogaus patirtį“, – patarimus dalijo pranešėjas.

Jis pripažįsta, kad didžiausias privalumas dirbant pačiam – sutaupoma pinigų, kuriuos sumokėtumėte meistrams, trūkumai – klaidos, kurioms taisyti vėliau ar ankščiau reikės papildomų investicijų, fizinis ir emocinis nuovargis. Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad sutaupymas būtų mažesnis nei 25 proc., nes vis tiek tektų samdyti tam tikrus specialistus, pavyzdžiui, stogo čerpinės dangos montuotojus, nes žmogus greičiausiai bijotų tokį atsakingą darbą daryti savo šeimos jėgomis.

„Dažniausiai šeima susipjauna tarpusavyje, nes kažkas ima vadovauti, susidaro darbiniai santykiai su nauja hierarchine struktūra, kuri priimtina ne visiems šeimos nariams. Žinau atvejų, kai jauni žmonės pasikviečia į savo statybas senesnius tėvus, tėvai kone iki infarktų būna privesti atlikdami didelių fizinių krūvių reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, mūrydami namo sienas, nes norisi viską padaryti greitai, o tėvukas nenori pasirodyti, kad jėgos jau nebe tos kaip jaunystėje. Tikrai būtų visiška nesąmonė teigti, kad būtinai reikia samdyti meistrus ar darbų vykdytoją su savo meistrais, paprastą ekonominės klasės namą galite statytis patys, ką sėkmingai daro daug šeimų ir džiaugiasi rezultatu, tik reikia įvertinti ne tik sutaupytus pinigus, bet ir kuriam laikui dingusį kokybišką poilsį, nervus, galbūt nepadarytą karjerą ir nepakilusį atlyginimą savo tiesioginiame darbe“, – kalbėjo L. Mikaila.

Jis pataria nesitikėti sutaupyti didelės sumos perkant bendrastatybines medžiagas: blokelius, betoną, apšiltinimo medžiagas, armatūrą, cementą, nes konkurencija Lietuvos rinkoje didelė, todėl prekybininkų maržos yra 5-7 proc., todėl ypatingai didelių nuolaidų gauti nepavyks.

Daugiau galima sutaupyti renkantis visas vidaus ir išorės apdailos, inžinerinių tinklų medžiagas, langus.

„Kai patys samdote specializuotas brigadas, žiūrėkite atsargiai į meistrus, kurie teigia mokantys viską, nuo pamatų iki parketo klojimo. Žinoma, tokių auksarankių meistrų yra, bet tik vienetai, todėl būtinai reikia gauti rekomendacijas. Dažniausiai specializuotoms brigadoms patinka tokie darbų vadovais įsidarbinę klientai, nes po pamatininkų atėję mūrininkai pradeda sakyti, kad kažkas yra blogai padaryta pamatininkų, atėję dažytojai dažniausiai supeiks prieš tai dirbusių tinkuotojų darbą. Žmogus be praktinės patirties negali pasidaryti teisingų išvadų, todėl išsigąsta. Tada jie sako: „Sumokėk 3 tūkst. Lt ir mes pataisysim tai, kas buvo padaryta iki mūsų“. Užsakovas sumoka, nes nori kuo greičiau baigti statybas, o išsiaiškinti, kur tiesa, tampa labai sudėtinga“, – kalbėjo L. Mikaila.

Pasak jo, jei namą stato statybos darbų vadovas ar įmonė, jie atsako už visą darbų seką ir jei kažkas buvo padaryta neteisingai, klaidos ištaisomos be svarstymų su užsakovu.

L. Mikailos nuomone, statant pačiam yra mažesnė tikimybė suklysti nei samdant atskiras brigadas.
„Mano asmenine nuomone, turint geras rankas, statant pačiam ir fiziškai dalyvaujant procese, yra mažesnė tikimybė suklysti nei samdant specializuotas brigadas ir be reikiamų įgūdžių įsivaizduoti, kad joms vadovauji ir kontroliuoji kažką. Nes kai pats statai, nori nenori esi iš anksto priverstas išsiaiškinti, kaip ką daryti. Tai tas pats, kaip atsisėsti į „Formulė-1” bolidą, padarysi avarijų, bet būsi priverstas išsiaiškinti, kaip važiuoti, o kai samdai specializuotas brigadas, samdai vairuotoją ir tikiesi, kad jis tą ratą pravažiuos teisingai, neįsigilini į smulkmenas, manai, kad vien dėlto, kad du kartus per dieną atvažiuoji, visi bijos ir tavęs neapgaus. Atminkite, kad statyboje taisymas kainuoja trigubai nei statyba iš pirmo karto, nes tai kas padaryta dažnai tenka ardyti ir daryti iš naujo“, – nuomonę išsakė jis.

Dar viena galimybė – samdyti profesionalų darbų vadovą arba statybų įmonę. L. Mikaila pataria atkreipti dėmesį, kiek namų vienu metu prižiūri darbų vadovas. Optimalu, jei vienas darbų vykdytojas prižiūri dvejas-trejas statybas. Įprasta praktika, kad tiek darbų vadovo, tiek įmonės paslauga sudaro maždaug apie 10-15 proc. nuo sąmatos.

Jis pataria neatmesti galimybės, kad namą galėtų pastatyti statybų įmonė, nes yra susidariusi klaidinga nuomonė, kad laisvai samdomo darbų vykdytojo paslauga kainuoja mažiau už įmonės. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju bendrovės vadovas pataria gauti buvusių užsakovų rekomendacijas.

„Nesusidarykite išankstinės nuomonės, kad jų paslauga bus brangesnė nei laisvai samdomo darbų vadovo. Visiškai suprantama, kad įmonės pajamos dėl skirtingos mokestinės bazės tam pačiam objektui gaunamos mažesnės, bet įmonė turi sukurtą struktūra, kai pasidalinami darbai ir su tokiu pačiu žmonių skaičiumi atliekama daugiau darbų ir gaunama didesnė apyvarta, todėl įmonės gali ir privalo konkuruoti su laisvai samdomais darbų vadovais, kitaip jų paklausa rinkoje beveik neegzistuotų, nes kiekvienas besistatantis yra ypatingai jautrus sąmatos dydžių skirtumams. Taip pat egzistuoja atsakomybės klausimas. Jeigu turite sutartį su darbų vadovu ir su įmone, rizika iš esmės būtų tokia pati, tik įmonė, kurianti savo vardą, atsakingiau žiūrės į jį nei darbų vykdytojas, kuris vieną dieną įkyrėjus nepatenkintam užsakovui, pasikeis telefono numerį ir ramiai dirbs toliau“, – kalbėjo L. Mikaila.

Pasak jo, būna, kad rangovai atsisako dirbti su užsakovais, nes proceso metu jaučia per didelę psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą, kad kažkas bus blogai.

„Visi piniginiai koziriai yra jūsų rankose, todėl nereikia bijoti, kad bus kažkokių klaidelių, kurios bus taisomos, nes Jūsų namas yra suprojektuotas pagal išskirtinai Jūsų poreikius yra pirmą ir vienintelį kartą daromas gaminys“, – būsimiems namų savininkams per paskaitą kalbėjo jis.


Šiame straipsnyje: namasstatybosklaidos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
http://www.statybustudijos.lt/

prarabas

prarabas portretas
patarimai neblogi, tik akivaizdi zmogaus priespriesa statybos darbu vadovams. Beabejo jie pigesni su savo brigadom bet gerokai kokybiskesni nes nera pvm moketojai dirba su patentais ar individualiom veiklom o tikimybe kad keis telefono numeri maza. Skirstimas i ekonomiskas, vidutines ir prabangias klases nelogiskas nes retas atvejis kad sode kas statytu nama uz milijona ir t.t. Taip pat keistai suvokiamas vieno auksto namas kuris turi mansarda vieno auksto namas ir yra vieno auksto o ne per du aukstus su mansardinem lubom
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    45
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių