- Lukas Blekaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau lankytojų, ypač iš užsienio, keliaudami po Lietuvą neaplenkia ir mūsų krašto muziejų. Muziejų atstovai džiaugiasi gerėjančiais turistų rodikliais, tačiau sutinka, kad rezultatai galėtų būti geresni.
Indėlis svarus
2 mlrd. eurų – tiek metinių pajamų iš turizmo gauna Lietuvos valstybė. Ir nors nėra žinoma, kiek iš tų pajamų generuoja muziejai, tačiau, pasak Valstybinio turizmo departamento laikinosios direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, muziejai yra labai svarbūs turizmui, o jų gaunamos pajamos iš turizmo sukuria svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką. Geri muziejai yra turizmo traukos objektas, todėl stengiamasi juos aktyviai išnaudoti šalies turizmo rinkodaroje.
Kaip nuogąstavo Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas Raimundas Balza, mūsų šalyje nėra sukurti kultūros ir kūrybos produktų vertinimo kriterijai, todėl ekonominės muziejų naudos skaičiavimo metodika neveikia. Tačiau pasidžiaugė, kad kuriama intelektualinė muziejų nauda šaliai – akivaizdi.
''Jau priimtina nuomonė, kad Lietuvos muziejų ir viso kultūros lauko kuriama intelektualinė kultūrinė vertė daro ilgalaikį poveikį šalies klestėjimui, prisideda prie visuotinio gėrio kūrimo, skatina visuomenės ir kiekvieno jos nario sąmoningumą, augina pilietinį ir socialinį pasitikėjimą savimi, suteikia tapatybę, padeda kiekvienam kurti autentišką asmeninį santykį su šalies istorine atmintimi, kultūra. Visa tai nėra matuojama materialiais matais, bet akivaizdu, kad kultūrinės muziejų veiklos sukuriama ekonominė nauda visuomenei yra didesnė už investicijas'', – teigė R.Balza.
Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą.
''Galima kalbėti ir apie tai, kad muziejuose kuriami kultūros produktai ir paslaugos inspiruoja įvairias tiesiogiai ir netiesiogiai su muziejų veikla susijusių sričių investicijas, inovacijas ir plėtrą'', – pridūrė LMA valdybos pirmininkas.
Daugėja lankytojų
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – vienas populiariausių Lietuvoje, per metus sulaukia apie 45 tūkst. lankytojų. Kaip teigė šio muziejaus Ekskursinio skyriaus vedėja Audronė Kleišmantienė, tokiu lankytojų srautu nesiskundžiama. Nors labai didelių užsieniečių grupių pašnekovė neišskyrė, tačiau muziejuje pastebima pavienių užsieniečių, apsilanko ir organizuotų grupių, biologinio profilio specialistų bei studentų.
R.Balza sutiko, kad lankytojų skaičiumi nesiskundžiama į populiariausius turizmo maršrutus Lietuvoje patenkančiuose muziejuose.
''Lietuvoje jau keletą metų auga turizmo srautai. Kartu stebime ir kasmet didėjantį užsienio turistų muziejuose skaičių, – teigė R.Balza. – Dažniausiai į Lietuvą atvykstama dėl kultūrinio turizmo objektų (muziejų, pilių, dvarų, piliakalnių), domimasi autentiška praeities ir dabarties lietuvių gyvensena. Jau keletą metų pastebima, kad suaktyvėjo ir vietinis turizmas. Pasidairę po svetimus kraštus, šalies gyventojai iš naujo atranda vietinės kultūros, istorijos, technikos, gamtos, paveldo vertybes, atostogauja Lietuvoje ir, be abejonės, lankosi muziejuose. Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą. Viena jų – bendradarbiauti su turizmo rinkodaros profesionalais.''
Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse.
Valstybinio turizmo departamento laikinoji direktorė I.Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra nemažai labai įdomių ir netradicinių muziejų, kurie savo unikalumu traukia ne tik vietinius, bet ir užsienio turistus.
''Dalis muziejų išties sulaukia daugiau užsienio turistų nei vietinių, pavyzdžiui, Trakų istorijos muziejus, kuris yra lankomiausias Lietuvoje. Užsienio turistai ypač mėgsta Šaltojo karo muziejų Plateliuose (Plungės r.) – tokių muziejų pasaulyje yra tik trys. Taip pat Okupacijos ir laisvės kovų muziejus Vilniuje (buvęs KGB muziejus), Valdovų rūmai, Jūrų muziejus nestokoja užsienio lankytojų. Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse'', – tikino I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
R.Balza atkreipė dėmesį, kad mažesniuose miesteliuose esančių muziejų sezoniškumas anksčiau buvo problema, kuri dabar po truputį nyksta: ''Skirtingą situaciją matome Trakų, Kretingos, Rokiškio ar kituose muziejuose. Galima drąsiai konstatuoti, kad dar prieš keletą metų Lietuvos muziejuose buvęs gana ryškus sezoniškumas šiuo metu stabiliai mažėja.''
Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovė A.Kleišmantienė sakė, kad lankytojų padaugėja rudenį ir pavasarį, bet tai daugiausiai būna susiję su moksleivių lankomumo srautais.
Ieško inovacijų
I.Trakimaitė-Šeškuvienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais atsiranda daugiau privačių muziejų, kurie yra gana modernūs, inovatyvūs, šiuolaikiški, atitinkantys pasaulines turizmo tendencijas, orientuoti į potyrius ir pojūčius.
''Viena iš laukiamiausių šių metų turizmo naujienų yra MO muziejus (pirmojo privataus Lietuvos šiuolaikinio ir modernaus meno muziejaus, – red. past.). Tai visiškai privati iniciatyva. Muziejaus pastatą projektavo vienas garsiausių JAV architektų Danielis Libeskindas. Muziejus pristatys didžiausią Lietuvoje modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir taps dar vienu traukos objektu užsienio turistams, be abejo, ir vietiniams'', – teigė I.Takimaitė-Šeškuvienė.
Pasak jos, į muziejus keliautojus šiuo metu stengiamasi pritraukti įvairiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip ''Muziejų naktis'', kurios sulaukia itin didelio susidomėjimo – prie muziejų nusidriekia milžiniškos eilės.
LMA valdybos pirmininko manymu, nors svarbiausias dalykas yra turinys, labai didelę reikšmę turi ir muziejininkų sugebėjimas komunikuoti įvairiomis priemonėmis, pristatyti savo veiklą, užmegzti ryšius, skatinti įsitraukti turistus.
''Puikus pavyzdys – projektas ''Lietuvos muziejų kelias'', šiemet plėtojantis temą ''Nepriklausomybės metų ženklai'', aktualizuojantis Valstybės atkūrimo šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, skatinantis integralų valstybės ir europietiškos kultūros paveldo suvokimą'', – sakė R.Balza.
Visgi R.Balza nuogąstavo, kad nors ir būtina investuoti į komunikaciją, tačiau Lietuvoje muziejai turi skirtingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Nacionalinių ir valstybinių muziejų biudžetuose lėšų komunikacijai atsiranda, o mažesnieji dažnai net neturi šią sritį profesionaliai išmanančių specialistų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...