- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neigiami alkoholio vartojimo padariniai tenka visiškai su alkoholio vartojimu nesusijusiems žmonėms ir visuomenei, teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Mindaugas Štelemėkas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ilona Tamutienė, suskaičiavę, kiek 2015-2016 metais mums visiems kainavo alkoholio sukeltos žalos.
Kaip pabrėžia tyrėjai, alkoholio vartojimas pasižymi ne tik poveikiu geriantiesiems, bet ir efektu, kuris ekonomikoje apibūdinamas kaip neigiamas išorinis poveikis. Ir tai ne tik tokie dažnai minimi neigiami alkoholio sukeliami padariniai, kaip eismo nelaimės, viešosios tvarkos pažeidimai, įvykdyti nusikaltimai (ypač susiję su smurtu), traumos, su vaikų teisėmis susijusios problemos, susirgimai, mirtys, žema vyrų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė ir pan.
Kaip pabrėžia mokslininkai, alkoholio žalos vertinimo tyrimų tikslas - įvertinti suminę su alkoholio vartojimu siejamų pasekmių naštą valstybei, imant vienerius metus, tačiau stebint ne kelerių atskirų rodiklių ilgametes tendencijas, o bandant apibendrinti daugelį su alkoholio vartojimu susijusių žalų.
Kaip pabrėžia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros prof. I. Tamutienė, alkoholio žala pasireiškia labai plačiai. Tradiciškai į tokius skaičiavimus įeina sveikatos sektoriaus, teisėsaugos sistemos ir socialinės apsaugos sritys.
Įgyvendindami Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą mokslininkai įvertino alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais. Tyrimo rezultatai apibendrinami elektroniniame leidinyje „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodika ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m.“, kuris bus viešai prieinamas internete.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Eltoje pristatydamas tyrimo rezultatus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas doc. M. Štelemėkas pabrėžė, kad alkoholio vartojimas galėjo sąlygoti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. Tai kasmet sudarė daugiau nei 3 tūkst. mirčių, iš kurių 2,5 tūkst. teko vyrams.
Alkoholio vartojimo sąlygotos vyrų mirtys sudarė 81 proc. visų alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių.
Alkoholio vartojimas kasmet sąlygojo 32 tūkst. prarastų potencialaus gyvenimo metų dėl pirmalaikių darbingo amžiaus žmonių mirčių. „Minimaliais skaičiavimais, mažiausiai 11 proc. susirgimų ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo atvejų galėtų būti siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis“, - atkreipė dėmesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Visuomenės sveikatos fakulteto, Sveikatos tyrimų instituto vadovas docentas M. Štelemėkas.
Iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet galėjo siekti daugiau kaip 320 mln. eurų, o tai sudarė 0,85 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
Nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) neblaivūs asmenys, 2015 m. užregistruota daugiau nei 10 tūkst., 2016 m. - 7,7 tūkst. Pasak doc. M. Štelemėko, tai sudarė atitinkamai 14 ir 13 proc. nuo visų nusikalstamų veikų.
Didžiausia nusikalstamas veikas įvykdžiusių neblaivių asmenų proporcija yra tarp įtariamųjų, įvykdžiusių su agresija ir smurtu susijusias nusikalstamas veikas.
Tyrimo duomenimis, net 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų sukėlė neblaivūs smurtautojai.
9 iš 10 globoje esančių vaikų augo piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų šeimose, kas antra socialinės rizikos šeima į apskaitą įrašyta dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu.
„Iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet galėjo siekti daugiau kaip 320 mln. eurų, o tai sudarė 0,85 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto“, - konstatavo doc. M. Štelemėkas.
Analizėje įvertinti alkoholio vartojimo ekonominiai kaštai Lietuvoje 2015-2016 metais apima sveikatos priežiūros sistemos kaštus; dėl alkoholio vartojimo netekto darbingumo išmokėtas išmokas; dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtas pajamas; autoįvykiuose dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės patirtus kaštus (draudimo išmokos dėl autoįvykių); išlaidas alkoholiu piktnaudžiaujančioms socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams (socialinių darbuotojų darbo užmokestis, socialinės pašalpos); piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikų globos kaštus (išlaidos mokykliniams reikmenims, nemokamas maitinimas, vaikų globa, įsikūrimas); nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų, policijos ir teismų bei įkalinimo kaštus (areštų, teismų, įkalinimo kaštai).
Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamame projekte Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai įvertino ne tik alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais, bet ir bet ir išskyrė alkoholio žalos kitiems vertinimą, kuris ateityje gali tapti atskiru tyrinėjimų subjektu.
Kaip Eltai sakė prof. I. Tamutienė, piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis. Socialinę stigmą Lietuvoje kenčia net 94 proc. suaugusiųjų, kurių artimas asmuo piktnaudžiauja alkoholiu.
Pasak mokslininkės, tokia padėtis mažina problemos sprendimo tikimybę: paslaugos šiai tiksliniai grupei netampa prioritetinėmis, dėl stigmos vengiama kreiptis pagalbos.
„Neabejotinai alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai. 9 iš 10 į globą patekusių vaikų tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Mokslinis tyrimas atskleidė, kad Kauno mieste socialinės rizikos šeimose 9 iš 10 šeimų taip pat buvo bent vienas asmuo, kuris piktnaudžiavo alkoholiu“, - lygino prof. I. Tamutienė, pabrėždama, kad paprastai koncentruojamasi į geriantįjį, jo artimiesiems paslaugų Lietuvoje kaip ir nėra. Jie turi asmeniškai kreiptis į psichologą, nors ne visada turi galimybių.
Kokį poveikį tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu daro vaikų sveikatai, Lietuvoje tyrimų nėra. Viešajame diskurse nesaikingo alkoholio vartojimo žala dažniausiai susiaurinama iki pagalbos priklausomybe sergantiems asmenims, žalos geriančiojo sveikatai bei šalies ūkiui (surenkamų akcizų). Tačiau problema - daug platesnė ir gilesnė, nes paliečia kitus su geriančiuoju susietus asmenis, o ypač pačius artimiausius.
„Tolesnėse studijose svarbu siekti išryškinti priežastinį alkoholio vartojimo ir alkoholio žalos ryšį, daugiau dėmesio skiriant smurto artimoje aplinkoje, nedarbo, prarasto darbingumo tyrimams, suvokiant šių rodiklių svarbą bendrai socialinei ir ekonominei šalies gerovei“, - pabrėžė prof. I. Tamutienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....