- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl mažėjančių iškastinio kuro atsargų bei didėjančios taršos vis sparčiau auga alternatyvių, efektyvių ir gamtą tausojančių elektros energijos šaltinių svarba. Koja kojon žengdami su šiuolaikinėmis tendencijomis Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tiria bei tobulina vieną švariausių atsinaujinančių elektros energijos šaltinių – mikrobinius kuro elementus (MKE), kurie pasižymi itin plačiomis panaudojimo galimybės.
„MKE turbūt vienintelė technologija, kuri gamina elektros energiją, vykstant organinių junginių oksidacijai kambario temperatūroje. Kitaip tariant, nereikia nieko deginti, o ir procesas vyksta ne tik saulėtomis dienomis“, – pasakoja doc. Kristina Kantminienė ir doc. Egidijus Griškonis, KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkai.
Jie su kolegomis iš kitų KTU padalinių vykdo tarpsritinį projektą „Inovatyvūs mikrobiniai kuro elementai tvariai bioelektros gamybai (MicrobElas)“.
Elektra gaminama nuotekų valymo stotyse
Anot mokslininkų, ši technologija unikali ir dėl savo daugiafunkcinio panaudojimo galimybių – tokiuose elementuose bakterijų maistu gali būti naudojamos vandens nuotekos, taip pat ir vandens nuotekų valymo stotyse susikaupęs dumblas.
Būtent nuotekų išvalymui vandenvalos stotyse sunaudojama daug elektros energijos, tad MKE leistų vandenvalos stotims dirbti uždaros ekosistemos principu – elektra būtų gaminama iš nuotekų ir panaudojama joms išvalyti.
MKE integracija į nuotekų valymo įrenginius galėtų žymiai sumažinti jų eksploatavimui reikalingos elektros energijos sąnaudas ir kitas būtinas išlaidas, o kai kuriais atvejais – netgi gaminti perteklinę elektros energiją, kurią būtų galima panaudoti kitur.
Pagrindinis tikslas – didinti MKE efektyvumą
Pirmoji idėja, jog mikrobai gali generuoti elektrą, buvo pasiūlyta dar 1911 metais, tačiau aktyvūs ir produktyvūs MKE tyrimai pradėti vykdyti tik peržengus 2000-uosius. Šiuo metu MKE aktyviai tyrinėja mokslininkų grupės stambiuose mokslo centruose Europoje, JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje ir kitur.
Tam, kad MKE veiktų efektyviai, tarpusavyje turi derėti daug veiksnių ir parametrų.
Kone visų mokslininkų, dirbančių šioje srityje, pagrindinis tikslas yra didinti MKE efektyvumą. KTU mokslininkų grupė taip pat daugiausia dėmesio skiria MKE anodų (elektros srovę įrenginiams perduodančių elektrodų) savybių ir biosuderinamumo gerinimui, nes MKE našumas stipriai priklauso būtent nuo to, kaip efektyviai elektronai pernešami iš bakterijų į anodus.
„Tam, kad MKE veiktų efektyviai, tarpusavyje turi derėti daug veiksnių ir parametrų. Turi būti parinktas atitinkamas MKE dydis, jo konstrukcija, reikia optimizuoti prie vieno iš MKE elektrodų tiekiamų organinių medžiagų, tinkamų elektrą generuojančių bakterijų „maistui“, koncentraciją, o prie kito – užtikrinti tinkamą aeraciją ir pan. Būtent tai mes ir tiriame“, – pasakoja E. Griškonis.
Pristatys tarptautinėje konferencijoje
Vykdant projektą KTU buvo sukonstruotas MKE prototipas, kuriame anodu panaudotas modifikuoto grafito pluošto veltinis (GPV). „Tokia anodo modifikacija leido padidinti elemente generuojamą įtampą, ji yra iki 20 proc. aukštesnė nei kontrolinio MKE su įprastu anodu. Ir nors su šia technologija dirbame dar neilgai, per metus pasiekti rezultatai mus pačius labai džiugina“, – teigia K. Kantminienė.
Mokslininkų grupė planuoja naujausius rezultatus pristatyti gegužę Vilniuje vyksiančioje Tarptautinės elektrochemijos draugijos 23-ioje teminėje konferencijoje (angl. 23rd ISE Topical Meeting).
Lietuvos visuomenei KTU mikrobiniai kuro elementai 2017 metais jau buvo pristatyti keturiuose mokslo populiarinimo bei technologijų renginiuose.
KTU mokslininkai prognozuoja, kad MKE technologija neišstums kitų atsinaujinančios elektros energijos gamybos technologijų artimiausiu metu, tačiau ji galėtų būti efektyviai pritaikoma nedidelėse vandenvalos stotyse ar atokiuose rajonuose, kur nėra išplėtota elektros energijos tiekimo sistema.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...