- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet galimybių didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir socialines išmokas bus, tačiau pokyčiai nebus labai dramatiški. Taip LRT.lt sako ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas apie 2019-uosius – rinkimų metus. „Valdantiesiems peržiūrint valstybės išlaidų struktūrą, svarbu surasti lėšų pakelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Čia yra opiausia struktūrinė problema“, – sako jis. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad kitąmet bus siekiama rūpintis ne tik mažiausias pajamas gaunančių, tačiau ir vidutinį atlyginimą uždirbančių žmonių gerove.
2019-ieji – rinkimų metai. Vasario–kovo mėnesiais vyks savivaldybių tarybų rinkimai, gegužės–birželio mėnesiais – rinkimai į Europos Parlamentą, gegužę kandidatai kausis dėl prezidento posto. Kai kurių politologų teigimu, vienintelis būdas rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai kažko pasiekti – itin jautrus 2019-ųjų biudžetas.
2019 metais į valstybės ir savivaldybių biudžetus planuojama surinkti 11,158 mlrd. eurų pajamų ir numatyta 12,025 mlrd. eurų išlaidų, tad deficitas išaugs iki 867 mln. eurų. Nors valstybės biudžeto rodikliai išlieka deficitiniai, vyriausybė pabrėžia, kad visų viešųjų finansų balansas jau kitąmet planuojamas perteklinis. Jeigu ženkliai nepablogės ekonominė ir finansinė situacija, analogiški viešųjų finansų pertekliai, vyriausybės teigimu, planuojami ir 2019–2020 m.
Žada daugiau dėmesio ne tik mažiausiai uždirbantiems
S. Jakeliūnas teigia, kad kol kas konkrečių skaičių pasakyti negali, nes vyriausybė tik gegužės mėnesį pradės dėlioti naujojo biudžeto apmatus, tačiau sritys, į kurias bus kreipiamas dėmesys, yra žinomos ir aiškios.
„Netgi jau buvo paminėti kai kurie skaičiai, pavyzdžiui, dėl vaiko pinigų (didesnėms šeimoms išmoka augtų iki 50 ar 60 eurų už kiekvieną vaiką – LRT.lt). Tikrai bus vertinamos galimybės didinti tuos pinigus. Parama šeimoms yra prioritetinis dalykas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų programoje.
Ekonomika auga 3 proc. ar daugiau, panašus dydis planuojamas ir šiemet.
Kita sritis – mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji. Bus skiriama daugiau dėmesio ir vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms – bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), jo taikymas bus išplėstas link didesnių pajamų, nes dabar nuo tam tikros sumos dirbantieji NPD nesinaudoja“, – kalba S. Jakeliūnas.
Pasak pašnekovo, dėl valstybės tarnybos pertvarkos, kurią ketinama įgyvendinti, galėtų didėti joje dirbančių darbuotojų atlyginimai, mat planuojama efektyvinti sistemą, tikėtina, mažinti darbuotojų skaičių.
„Ekonomika auga 3 proc. ar daugiau, panašus dydis planuojamas ir šiemet. Biudžeto pajamos, tikėtina, augs 6-7 proc. – tai yra pakankamos prielaidos tvariai didinti asignavimus.
Tačiau noriu pabrėžti, kad visi skaičiavimai bus daromi tvaraus ir subalansuoto biudžeto rėmuose“, – teigia S. Jakeliūnas.
Pasak jo, gali tekti šiek tiek skolintis valstybės biudžeto padengimui, nes jis yra ir, tikėtina, dar išliks deficitinis. Tačiau tai, anot pašnekovo, nebus didelės sumos, o kadangi viešojo sektoriaus finansų balansas bus nulinis arba teigiamas, skolinimosi palūkanos bus labai nedidelės.
Atlyginimai gali augti ir kitąmet
„Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis pažymi, kad 2018-ųjų biudžete itin didelis išlaidų augimas yra nukreiptas būtent į socialines išmokas – papildomi 600 mln. eurų. „Dar daugiau kažką „išspausti“ 2019-aisiais nebūtų lengva, nes ekonomikos augimas, tikėtina, bus šiek tiek lėtesnis.
Biudžeto pajamos šiemet didės daugiau nei 5 proc., tikėtina, kad kitais metais taip pat augs. Taigi, galimybių didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, socialines išmokas bus. Tačiau tai nebus labai dramatiški pokyčiai, kurie galėtų iš esmės keisti situaciją“, – kalba N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, tiesiausias kelias į didesnį populiarumą ir rinkėjų įvertinimą ateinančiuose rinkimuose – struktūrinės reformos, kuriomis būtų išlaisvinamos lėšos iš neefektyvių valstybės sričių.
„Galimybių yra daug – optimizuoti valstybinių institucijų tinklą, efektyviau valdyti valstybės įmones, nekilnojamąjį turtą. Atsisakius perteklinių darbuotojų, institucijų, turto, išlaisvinus neefektyviai įdarbintas lėšas, nukreipus jas į viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimą, į socialines išmokas, galbūt netgi mokestinės naštos mažinimą, tikrai galima pasiekti daugiausiai rezultatų.
Prioritetas – ne ieškoti dar daugiau galimybių didinti socialines išmokas. Pagrindinė problema ir pagrindinis prioritetas, kuris būtų teigiamai įvertintas, – peržiūrint valstybės išlaidų struktūrą, surasti lėšų ir pakelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Čia yra opiausia struktūrinė problema. Manau, kad ši vyriausybė turi potencialo, mato šią problemą ir turi galimybių ją išspręsti“, – sako N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis2
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...