- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mokesčių pajamos ES didžiausios Danijoje, mažiausios - Lietuvoje
Europos statistikos agentūros duomenimis, vieta, kurioje gali tekti mokėti didžiausius mokesčius, yra Šiaurės Europa.
Pirmadienį paskelbtoje 2011 metų mokesčių ataskaitoje nurodyta, jog Danija turi didžiausius mokesčius Europos Sąjungoje, iš kurių gaunamos pajamos atitinka 47,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Po jos seka Švedija, Belgija, Prancūzija ir Suomija, kur įplaukos iš mokesčių siekia apie 44 procentus.
Kitoje sąrašo pusėje yra Rytų Europa. Lietuvoje įplaukos iš mokesčių sudaro tik 26 proc. BVP, taip pat mažiau nei 30 proc. tenka Bulgarijai, Latvija, Rumunijai ir Slovakijai.
Airija, kuriai 2011 metais Europos Sąjunga skyrė paramą, taip pat turi vienus mažiausių mokesčių, kurie sudaro kiek mažiau nei 29 proc. BVP.
Tyrimų instituto „Bruegel“ ekonomistas Zsoltas Darvas (Zoltas Darvas) šiuos skirtumus aiškina skirtingais ES šalių ekonominiais modeliais ir socialinėmis-politinėmis sistemomis.
„Europa turi skirtingus mokesčių modelius; tokios šalys kaip Airija taiko anglosaksų modelį - mažas investicijas į viešąsias paslaugas ir mažus mokesčius, tuo tarpu Skandinavija siūlo daugiau viešųjų paslaugų už didesnius mokesčius“, - sakė jis.
Nors mokesčiai Šiaurės Europoje yra dideli, turimi duomenys rodo, jog skaičiai mažėja. Danijos įplaukos iš mokesčių 2000 metais siekė 49,4 proc., o Švedijos per pastaruosius vienuolika metų smuko nuo 51,5 proc. iki 44,3 procento.
Šis rodiklis visoje ES per tą laiką taip pat kiek sumažėjo - nuo 40,4 proc. 2000 metais iki 38,8 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemėLaisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą2Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankaiLietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
