- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokėjimo kortelės vis sparčiau konkuruoja su grynaisiais pinigais, o koronaviruso pandemijos metu paraginus visuomenę vengti grynųjų, ši konkurencija dar sparčiau išaugo. Tačiau, kokia jų ateitis? Ar kortelės pakeis grynuosius pinigus, o gal visai išnyks, taps virtualiosiomis?
Atsiskaitymų grynaisiais mąžta
Šiemet paskelbtos naujausios Lietuvos banko apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 79 proc., o 2019 m. – 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 86 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2019 m. – 79 proc.).
Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2019 m. – 41 proc.). Nuo 23 iki 29 proc. padidėjo vartotojų dalis, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 11 proc. respondentų.
"Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą. Be abejo, prie to prisidėjo ir birželio mėnesį nuo 25 iki 50 eurų kilstelėtas bekontakčių atsiskaitymų kortele limitas. Vis dėlto, itin drastiškų kasdienių gyventojų mokėjimo įpročių pokyčių nebuvo, nes tai lėtai kintantis dalykas. Juo labiau kad, esant netikrumo situacijai, daliai žmonių buvo svarbu turėti ir grynųjų pinigų", – pristatydamas apklausos rezultatus teigė Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Evaldas Karčauskis.
Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą.
Pirmosioms – visas amžius
Pirmosios mokėjimo kortelės pasirodė XX a. pradžioje. Jos buvo gaminamos iš popieriaus, metalo ir įvairių dirbtinių pluoštų. Pirmosios kredito kortelės autoriumi laikomas amerikietis bankininkas Johnas Bigginsas. 1946 m. jis pasiūlė metalinę kredito kortelę. Kiti šaltiniai pirmąja kredito kortele mini 1951 m. Niujorko Franklino nacionalinio banko kortelę. O tikruoju kredito kortelės prototipu laikoma kartoninė "Diners Club" kortelė.
Pirmąsias plastikines korteles su magnetine juosta, kurioje saugomi kliento duomenys, 1960 m. pradėjo gaminti IBM. O Lietuvoje pati pirmoji tokia mokėjimo kortelė "Visa Classic" pasirodė tik 1993 m.
1995 m. mokėjimo organizacijos "Europay", "MasterCard" ir VISA pasitvirtino tarptautinį bankinių mikroprocesorinių kortelių standartą EMV. Dėl išaugusių kortelių duomenų vagysčių buvo nuspręsta iki 2005 m. visiškai atsisakyti plastikinių kortelių su magnetine juosta, pakeičiant jas į korteles su mikroprocesoriais (lustais). Šią užduotį visame pasaulyje įgyvendino vienuolika atrinktų įmonių. Tarp jų – ir Lietuvos bendrovė "Penkių kontinentų bankinės technologijos" (BS/2).
"Sukčiai atrado būdų (pvz. skimming), kaip išgauti asmens duomenis iš kortelės magnetinės juostos, o paskui pasigaminti kortelės kopiją, su kuria būtų galima iš bankomatų išsiimti grynuosius pinigus, todėl buvo nuspręsta diegti saugesnę kortelių technologiją. Į kortelę įtaisytas lustas veikia kaip minikompiuteris. Skirtingai nuo magnetinės juostos, kurioje saugomi duomenys yra statiški, lustas kiekvieną kartą naudojant kortelę sukuria unikalų kodą. Taigi, tokios kortelės nenukopijuosi", – teigia BS/2 Strateginių partnerių vadovas Kornelijus Šišla.
Bekontakčių atsiradimas
NFC technologija (angl. Near-Field Communication), užtikrinanti bekontaktį duomenų perdavimą iki 10 cm atstumu, buvo atrasta apie 2000 m., o jau 2003 m. "MasterCard" išbandė pirmąją bekontaktę mokėjimo kortelę. Kiek vėliau, taikant NFC, atsirado galimybė atsiskaityti išmaniuoju telefonu, naudojantis virtualiąja kortele jo ekrane.
Lietuvoje atsiskaityti NFC būdu įmanoma nuo 2011 m., o pirmosios bekontaktės kortelės pasirodė 2016 m. rudenį. 2020-aisiais dauguma Lietuvos kortelių jau buvo galima atsiskaityti ir kontaktiniu, ir bekontakčiu būdu. Atsiskaityti bekontakčiu būdu patogu ir greita, nes kortelę tereikia priartinti prie kortelių skaitytuvo. ("Swedbank" duomenimis, 2020 m. Lietuvoje tokie mokėjimai sudarė daugiau nei pusę visų atsiskaitymų kortelėmis.)
Beje, visai neseniai "Mastercard" ir "Samsung" paskelbė sukūrusios mokėjimo kortelę, atpažįstančią savininką iš piršto atspaudo. Skelbiama, kad tokio tipo kortelėmis atsiskaityti bus dar greičiau – nereikia vesti PIN kodo, užtenka tik priliesti kortelę pirštu. Biometrija taip pat garantuoja saugumą ir galimybę išvengti kontakto su kortelių skaitytuvu.
Perdirbtas plastikas, medis
Vėžliai gali gyventi vandenyne daugiau nei 100 metų – tiek pat laiko nesuyra ir plastikas. Tai skelbia "U.S. bank", neseniai išleidęs perdirbto plastiko mokėjimo korteles su vėžlių atvaizdais. Pastaruoju metu ekologiškų mokėjimo kortelių pasirodė ir daugiau. O startuolis "TreeCard", bendradarbiaudamas su "Mastercard", išleido medinę kortelę. Skelbiama, kad 80 proc. pajamų nuo atsiskaitymų šiomis kortelėmis skiriama miškams atsodinti.
Vis dėlto virtualiųjų kortelių šalininkai teigia, kad ekologiškiausia iš viso atsisakyti fizinių kortelių.
"Manau, kad per ateinančius dešimt metų nebeliks jokių fizinių kortelių. Jas atstos išmanieji įrenginiai (telefonai, apyrankės, žiedai, NFC lipdukai). Autorizacijai taip pat bus naudojami biometriniai duomenys, susieti su banko sąskaitomis, – prognozuoja K.Šišla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu12
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...