Mobilūs bilietai atsiras tik esant galimybei atsiskaityti telefonu

Jau seniai yra galimybė bilietą nusipirkti internetu ir patiems jį atsispausdinti. Bilietų platintojai skaičiuoja, kad elektroniniai bilietai sudaro kone pusę nuperkamų bilietų. Tačiau apie dar paprastesnę galimybę – bilietų nespausdinti, o juos turėti išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose ir taip vietoje nuskenuoti brūkšninį kodą – kol kas žiūri atsargiai. Pasak jų, bilietų kasų ir toliau daugėja, daugelis vartotojų vis dar prisirišę prie senųjų vertybių, o kalbėti apie tokią galimybę bus galima tada, kai išplis atsiskaitymas telefonu.

Susidūrė su nesklandumais

Jau ne vienerius metus šalių oro uostuose yra galimybė atsisiųsti elektroninę įlaipinimo kortelę į savo mobiliuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius, o oro uosto personalas nuskenuoja brūkšninį kodą. Džiugas Paršonis, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) dėstytojas, IT specialistas teigia tokią paslaugą pirmą kartą išbandęs prieš metus. Tiesa, tąsyk oro uosto personalui įlaipinimo bilietą nuskenuoti sekėsi ne iš karto.

„Kartais būna nesuderintas jautrumas, nes skenuoja ne nuo atspindinčio, o šviečiančio paviršiaus. Jeigu skenerių jautrumas nesureguliuotas – sunkiai nuskaitomas barkodas“, – aiškino IT specialistas.

Tačiau oro uostuose tai – nebe naujovė, šia paslauga pasinaudoja didžiuliai srautai keliautojų. „Dabar visas šis reikalas kitose vietose – kino teatruose ir pan. – ankstyvoje fazėje, o išplis, kai atsiras galimybė atsiskaityti telefonu. Bet visos didžiausios kreditinių kortelių įmonės intensyviai dirba šita kryptimi – apmokėjimu, bilietų kontrole ir kitais dalykais“, – LRT.lt kalbėjo Dž. Paršonis.

Vartotojai vis dar prisirišę prie senųjų vertybių

Kaip sako Andrius Žiauberis, bilietus platinančios bendrovės „Tiketa“ gen. direktorius, vystantis technologijoms, atsirandant išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, keičiasi ir vartotojų įpročiai, todėl yra galimybių atsirasti ir kitiems pardavimų kanalams. Tačiau jis sutinka su Dž. Paršoniu, kad apie mobiliuosius bilietus renginių vietose realu būtų kalbėti tada, kai atsiras galimybė atsiskaityti  telefonu.

„Nesistebėčiau, jei bilietų verslas žengtų į naujų technologijų rinką, bet, iš kitos pusės, tam reikia kritinės masės. Oro uostai turi tam tikrą specifiką. Įdiegti tokias technologijas trijuose didžiuosiuose šalies oro uostuose kur kas paprasčiau nei tūkstančiuose renginių vietų. Jei kalbame tik apie bilieto patikrą, atsiranda tam tikri infrastruktūros iššūkiai“, – kalbėjo A. Žiauberis.

Tam tikra galimybė turėti mobilius bilietus esą įvesta „Siemens“ arenoje, tačiau prieš keletą metų sklandžiusias kalbas, jog tokios technologijos gali išstumti fizines kasas, neigia faktas, kad ir toliau plečiamos fizinės kasos. „Vartotojas vis dar prisirišęs prie tų senųjų vertybių, gyvo kontakto. Elektroninė prekyba ne tokiais šuoliais žygiuoja, kaip buvo prognozuota“, – pokalbį su LRT.lt tęsė A. Žiauberis.

„Bilietai yra priskiriami prie prabangos prekių, todėl nors ir yra visos salygos įsigyti elektroninius bilietus, dar yra žmonių dalis, kuri mielai renkasi popierinius. Dėl dviejų priežaščių: tie, kurie jaučiasi užtikrinčiau rankoje turėdami popierinį bilietą, ir tie, kurie nori jį padovanoti kaip ypatingą dovaną – dovanoti elektroninį bilietą vis dar yra neįprasta“, – pridūrė kitos bilietais prekiaujančios įmonės „Bilietai.lt“ Sistemų vystymo ir valdymo vadovė Eglė Švedaitė.

Pasak E. Švedaitės, svarbu ne tik turėti daug inovatyvių sprendimų, bet ir atsižvelgti į diktuojamas rinkos madas ar kliento įpročius. Jeigu įrenginys yra jaunimo, taikyti išmaniuosius esą protinga, tačiau jeigu renginys priklauso kitai tikslinei auditorijai – tai gali būti nepatrauklu. „O diegti visur skanavimo įrangą, pvz., „iPad“, net ir ten, kur tokio poreikio nėra, neekonomiška. Taikytis prie konkretaus renginio technologiškai – neergonomiška“, – kalbėjo E. Švedaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    47
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių