Ministras: alkoholio ir tabako vartojimui sumažinti - iki 16 priemonių

Kovą su alkoholiu ir tabaku, kaip ir kovą su nusikalstamumu, galima pavadinti kova be galutinės pergalės. Tačiau, kaip sakė cariniai eserai, be kovos nebus ir pergalės. O naujoji valdžia užsimojo kovoti pakankamai aktyviai. Vienos pagrindinių priemonių būtų tos, kurios kirstų per alkoholio ir tabako vartotojų kišenes.

„Pinigų karta“ aiškinosi, kiek tos priemonės bus efektyvios, kokios jos, kaip jos bus taikomos, kiek jas papildys socialinė propaganda ir kiek jos turės įtakos kontrabandinių prekių vartojimui.

Vartojimas – didžiulis

Akcizas alkoholiui ir tabakui nuo 2008 m. nuolatos didėja. Šių produktų kainos kyla nenumaldomu greičiu.

Vartotojų lyg ir nemažėja, o gali atrodyti, kad ir daugėja. Maisto prekių parduotuvė, kavinė ar kita prekyvietė neįsivaizduojama be gėrimo su laipsniais. O dūmas užtraukiamas bet kur – geriant, valgant, dirbant. Pasaulio sveikatos organizacijos atliktų tyrimų duomenimis, Europos gyventojai yra didžiausi rūkaliai ir alkoholinių gėrimų vartotojai pasaulyje.

„Vis labiau visuomenė yra įpratinama, kad tai yra prekės, kurios reikėtų nevartoti tiek daug. Nes jeigu vartoji, turi prisiimti atsakomybę, kad tu dengsi tų prekių sukeliamas sąnaudas, nes tos prekės neša milžinišką nuostolį. Tai nuostolingos prekės – tiek alkoholis, tiek tabakas“, – tvirtina sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Visuomenė yra pratinama, bet ji dar nepripranta. Kol kas vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio absoliutaus alkoholio litrų daugėja. Jeigu matuotume alaus buteliais, tai vienas Lietuvos gyventojas nuo 15 metų 2011 metais išgėrė 564 alaus butelius.

Legaliai nupirktų cigarečių kiekiai taip pat dideli. 2012 m. vienam šalies gyventojui teko apie 1,1 tūkst. cigarečių, o jeigu pridėtume neapmokestintų tabako gaminių rinką, tai praeitais metais vienas gyventojas įsigijo apie 1,5 tūkst. vienetų.

Didesnės cigarečių bei alkoholio kainos galėtų padėti pažaboti šią tendenciją. Patikrinta, kad akcizai – geriausia priemonė. 2008-aisiais jie dvigubėjo, o 2010-aisiais dar pakilo. Nestabilus kainų didinimas neparankus nei pardavėjams, nei vartotojams. Norint išvengti kainų dvigubėjimo ir pripratinti pirkėjus prie nuolatinio kainų kilimo, siūloma akcizą tabakui ir alkoholiui kelti kiekvienais metais.

„Nuosekliai keliant akcizus, palaipsniui kyla ir kaina. Tačiau jeigu akcizas keliamas dėl objektyvių priežasčių kaip, pavyzdžiui, 2009 m., kai mums reikėjo įgyvendinti įsipareigojimus ES ir akcizas padidėjo labai smarkiai – netgi du kartus, kainos kyla irgi drastiškai. Kaip žinome, tabako gaminių kainoje didžiausią dalį sudaro mokesčiai“, – sako „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Baltijos šalims Gintautas Dirgėla.

„Dabar akcizas turbūt nebėra toks didelis veiksnys. Alaus pardavimams, pavyzdžiui, didesnės įtakos turi stipraus alaus „bambalių“ uždraudimas. Dėl jo alaus pardavimai šiemet smarkiai sumažėjo. Dar pabranginus alų, tai būtų nesąžininga jo atžvilgiu, ypač lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais“, – įsitikinęs  Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Kenčia šalies ekonomika

Valstybės užmojis nuolatos branginti tiek cigaretes, tiek alkoholinius gėrimus suprantamas. Jeigu mes vidutiniškai per dieną išgeriame po du butelius alaus ir surūkome po keturias cigaretes, tai iki priklausomybės – trumpas kelias. Nuo to kenčia ir Lietuvos ekonomika, – ne tik mūsų piniginės.

„Pirma, jis sumažina darbingų dienų skaičių – tai yra ekonominis nuostolis. Jeigu turi darbuotoją, kuris iš vakaro išgėrė ir iš ryto atėjo į darbą, jau blogai, jo darbingumas yra mažesnis. Jei turi nuolat rūkymo pertraukas darantį darbuotoją, tai kaip su darbo efektyvu? Jis – mažesnis“, – sako V. P. Andriukaitis.

Nuo 16 metų rūkantis ir prieš mėnesį metęs žalingą įprotį Karolis Vaitkevičius skaičiuoja, kad jau sutaupė 350 Lt, kuriuos išleidžia naudingiau. Per metus jis sutaupys apie 3 tūkst. Lt.

„Vieną rytą tiesiog atsikėliau ir apsigraibiau, kad palikau darbe piniginę. Norėjau rūkyti, bet neturėjau ką. Ėjau, išsikračiau taupyklę ir paaiškėjo, kad man iki cigarečių pakelio trūksta 20 ct. Na, ir pradėjau ieškoti tų 20 ct ir pats save už rankos pagavau ir galvoju, ar tikrai 20 ct yra tai, kas mane valdo“, – momentą, kai apsisprendė mesti rūkyti, prisimena „Info TV“ žurnalistas K. Vaitkevičius.

Jau dabar pigiausias cigarečių pakelis nuo 2007 metų yra pabrangęs tris kartus. Rūkančiųjų skaičius sumažėjo beveik per pusę, bet pastaruoju metu ir vėl pradėjo kilti. Tai reiškia, kad šalies gyventojams kaina kol kas nėra atgrasi.

Žinome, kad ir alkoholio kiekiai didėja. Pažvelgę į valstybės biudžeto sudėtį, matome, kad iš alkoholio ir tabako akcizų surenkamos lėšos nuolatos didėja, nesvarbu, ar kaina kyla, ar ne. 2012 m. kiekvienas Lietuvos gyventojas į valstybės biudžetą už cigaretes sumokėjo apie 216 Lt, o už alkoholį – 264 Lt.

Tie, kurie prie alaus bokalo užtraukia dūmą, galiausiai per metus vidutiniškai sumoka apie 500 Lt.

Skaičiai visos tiesos neparodo

Gamintojai ir prekiautojai teigia, kad skaičiai tiesos neparodo, nes dėl akcizų kėlimo didėja šešėlinė rinka, kur gyventojai išleidžia savo lėšas. Didėja  ir rizikingų produktų vartojimas.

„Stebimi du reiškiniai. Vienas – vartotojai, drastiškai kylant kainoms, perka pigesnes cigaretes. Kita tendencija – dalis vartotojų nueina į šešėlinę rinką ir perka nelegaliai įvežtus ir nelegaliai parduodamus Lietuvoje tabako gaminius. Jeigu trečdalis tabako gaminių parduodama nelegaliai, tai visi tabako gamintojai ir importuotojai tos rinkos neturi. Mes konkuruojame su šešėliniu verslu“, – teigia G. Dirgėla.

Nelegalios cigaretės į Lietuvą šiuo metu keliauja iš Baltarusijos, o alkoholio kontrabanda nėra tokia ryški, nes yra įvežamos tik sudėtinės dalys gamybai. Iš tiesų, akcizų kilimas yra viena iš pagrindinių kontrabandos priežasčių, bet ne vienintelė.

„Iš tiesų suaktyvėjimui kontrabandos srityje tikrai turi įtakos akcizų kilimo tendencija, tai vienas iš svarbiausių veiksnių. Nebandant nei girtis, nei girti kolegų darbo, tam tikri bendradarbiavimo raktai, sprendimai, įdirbis davė savo – sulaikytos stambios grupuotės“, – sako Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.

Jeigu pažvelgtume į sulaikytos kontrabandos mastą, matyti, kad nelegaliai įvežamų cigarečių kiekiai yra dideli, bet kontrabanda Lietuvoje buvo nuolatos.

Cigarečių sulaikymai

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Kiekis

65 mln. vnt.

120 mln. vnt.

211 mln. vnt.

112 mln. vnt. +70 t tabako

168 mln. vnt.

Vertė

16 mln. Lt

36 mln. Lt

69 mln. Lt

64 mln. Lt

59 mln. Lt

Alkoholio kontrabanda daug menkesnė.

Alkoholinių gaminių sulaikymai (litrais)

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Kiekis

7 tūkst.

75 tūkst.

20 tūkst.

664

340

Vertė

126 tūkst. Lt

3 mln. Lt

855 tūkst. Lt

7 tūkst. Lt

8 tūkst. Lt

Jeigu palygintume šiuos skaičius ir mokesčius, įplaukiančius į valstybės biudžetą už akcizą, – pamatytume, kad nors kontrabandos mastai yra dideli, mokesčių kiekis didėja.

Deklaruotos cigaretės

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Metų akcizų suma, tūkst. Lt

 

383 338

 

681 838

 

676 422

 

553 721

 

643 369

 

652 599

 

Alkoholiniai gaminiai

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Metų akcizų suma, tūkst. Lt

 

879 282

 

928 864

 

782 159

 

756 580

 

792 868

 

796 395

Kategoriškai tvirtinti, kad kontrabanda auga tik dėl akcizų kėlimo, – negalima.

Prevencijai skirtų lėšų nepakanka

Nuolatos linksniuojamas akcizas nėra vienintelė rūkymo ir alkoholio prevencija. Nors į valstybės biudžetą už šiuos žalingus įpročius įplaukia nemažai lėšų, kontrolę privalu vykdyti dėl sveikos Lietuvos ekonomikos. Tabako reklamos draudimas ir alkoholio reklamos ribojimas kol kas jokių konkrečių rezultatų nedavė.

„Šiuo metu yra tokia problema – lėšų stygius. Nėra tų pinigų tiek, kiek  valstybė galėtų skirti prevencijai, socialinei reklamai. Taip, ji yra brangi, bet jeigu norime socialinės reklamos poveikio, tai valstybė turėtų išleisti ne ką mažiau nei alkoholio pramonė“, – tvirtina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Šiais metais prevencijos programai skirta apie 11 mln. Lt, bet to nepakanka. Norint sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį 7 litrais vienam žmogui, kaip to reikalauja Europos Sąjunga, reikėtų investuoti apie 120 mln. Lt. Priemonių taikymas yra nekompleksinis, nekoordinuotas ir neįtraukia didžiosios visuomenės dalies.

„Reikia taikyti mažiausiai 12–16 priemonių, norint kompleksiškai daryti įtaką šiam procesui. Priemonės – laipsniškas akcizo kėlimas, prekybos taškų mažinimas, [prekybos] laiko ribojimas, viešųjų zonų, kuriose negalima rūkyti ir gerti, įvedimas. Toliau – alkoholio reklamos mažinimas arba ateityje išvis jos draudimas, tabako reklamos draudimas išlieka. Taip pat turėtų būti sunkiau nusipirkti tabako ir alkoholio paaugliams“, – sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis.

Sudėtinga kalbėti apie vartojimo kultūrą?

Alkoholio gamintojai teigia, esą reikia keisti ir alkoholio vartojimo kultūrą, nes šiuo metu lietuviai tokios neturi. Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento, alkoholis yra įsišaknijęs į istoriją, bet norint jį vartoti tinkamai, reikalinga edukacija.

„Kalbėti apie alkoholio vartojimo kultūrą Lietuvoje yra labai sudėtinga, nes iš tiesų, kaip reta, Lietuvoje yra griežta cenzūra šiuo klausimu. Ir jei kalbi apie saikingą, atsakingą vartojimą, reiškia, ragini vartoti – taip vienareikšmiai tokį kalbėjimą traktuoja cenzoriai“, – teigia S. Galadauskas.

Kitaip nei cigarečių, alkoholio vartojimo politika yra kita. Rūkaliai skatinami mesti cigaretes ir lėšas išleisti turiningiau, o štai alkoholio vartojimo neįmanoma visiškai naikinti.

„Žmonėms nereikia visiškai nustoti gerti, kad pamatytume efektą. Užtenka sumažinti kiekį. Iš savo profesinės veiklos žinau, kad yra vienetai žmonių, kurie yra skaičiavę, kiek jie išgeria. Dauguma nežino. Net gydytojų paklausus, jie visi pasako, kad geria nedaug. Bet kai paklausi, ar kada nors skaičiavot, kiek išgeriat vieno gėrimo metu to absoliutaus alkoholio, nė vienas nežino“, – sako Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.

Taigi tabako ir alkoholio kainos nuolatos didėja. Per pastaruosius metus kainų kilimas buvo nestabilus. Lietuvos valdžia ragina akcizą kelti kasmet, tam pritaria ir gamintojai. Tuo metu kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus į valstybės biudžetą už tabaką ir alkoholį sumoka pusę tūkstančio litų – ši suma nuolatos didėja, nes geriančiųjų ir rūkančiųjų skaičius vis dar yra didelis.

Gamintojai teigia, kad per pusę sumažėjęs rūkančiųjų skaičius parodo, kad vis daugiau žmonių renkasi kontrabandines prekes, bet akcizas yra tik viena iš priežasčių. Kol kas kainų kėlimas didelių lūkesčių nepateisino, o išleidžiamos lėšos prevencijai turėtų būti dešimt kartų didesnės.



Komentarai 6 Rašyti komentarą

luka

luka portretas
eina policinkas -cigarete dantyse, tai ka jis baus tuos "nerukymo "zonose rukančius, jei pats toks. Policijoje reikia pakeisti kardinaliai darbuotojus, ir naujiems atsakingiems ir normaliems moketi pakeltas algas, o ne šitiems , negaliu to žodžio parašyti

Alvydas

Alvydas portretas
Apie alkicholi.Vyro organizmas po alkocholio naudojimo isivalo per 3 menesius.Su moterimis blogiau.Moteriai kiausialasciu kiekis duotas visam gyvenimui ir jos nesidaugina,ju kiekis nesikeicia.Alkocholis,nors ir mazas jo kiekis,kai kurias is ju pakeicia negrystamai.Isivaizduokim,kas bus,jei apvaisinta tokia kiausalaste,jau paveikta alkocholio,kas pas jus gims?Internete dokumentikos tokiais klausimais labai daug.Domekites ir mastykit.

Alvydas

Alvydas portretas
Apie rukyma:Siais laikais gamintojas kovoja uz kiekviena rukaliu,nes tai yra jo biznis,pinigai.O,kaip kovoti?Vadinasi,reikia ji padaryti priklausoma rukalams.Tai padeda musu chemija.Kaip jus manot,kas toje cigareteje yra?Ten tabako labai nedaug.Prideta visokiu priedu ir chemijos,kad padaryt jus priklausomais rukymui.Nori parukyt normalei?Pasisek kaime tabokos,nusipirk pypkute ir parukysi naturalu produkta.Tais klausimais domekites internete,yra geros dokumentikos,daug ka suzinosit

Nesuprantantis

Nesuprantantis portretas
Norime mazinti o sako kad seime atidarys bara ,kad galetu isgerti darbo metu ,o isgerus paskui kyla noras sesti uz vairo[taip buvo vidziunui] nezinau ne vienos darbovietes kad specialiai butu irengtas baras .Seimas taipat yra darboviete ,kitaip sakant Lietuvos veidas ,tad tokie sprendimai yra gedingi.Nors valinskas ir ne sventas ,bet pasielge sventai
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tikrino maistinius grūdus dėl pesticidų likučių
    Tikrino maistinius grūdus dėl pesticidų likučių

    Prasidėjus javapjūtei, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino grūdus ir ankštines kultūras dėl pesticidų likučių. ...

  • Vilnius statys naują kogeneracinę jėgainę
    Vilnius statys naują kogeneracinę jėgainę

    Šiandien Vilniaus kogeneracinė jėgainė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, su viešą konkursą laimėjusiais rangovais pasirašė biokurą ir atliekas deginsiančios kogeneracin...

  • Junkerio plano lėšų panaudojimui – nauja įstaiga
    Junkerio plano lėšų panaudojimui – nauja įstaiga

    Efektyviau naudotis Europos strateginio investicijų fondu (EFSI), arba vadinamuoju Junkerio planu, padėtų nauja Nacionalinė skatinamojo finansavimo įstaiga, sako finansų ministrė Rasa Budbergytė. ...

  • Lietuviams trūksta žinių apie taupymą
    Lietuviams trūksta žinių apie taupymą

    Lietuvos didmiesčių gatvėse apstu garbaus amžiaus sulaukusių turistų iš Vakarų Europos. Žiūrint į juos apima jausmas, kad pensija yra tas gyvenimo etapas, kai gali atsipalaiduoti ir būti apdovanotas už visą iki tol atliktą sunkų darbą. ...

    2
  • Kainos Lietuvoje toliau augs
    Kainos Lietuvoje toliau augs

    Daugelis jau dabar piktinasi augančiomis kainomis, ypač paslaugų sektoriuje. Ekonomistai sako, kad kainų augimo neišvengsime ir ateityje, nes artėjame prie ES vidurkio. ...

    5
  • Vilniuje prasidėjo šildymo sezonas
    Vilniuje prasidėjo šildymo sezonas

    Vilniuje ketvirtadienį prasidėjus šildymo sezoną, kiti didieji Lietuvos miestai kol kas neketina šildyti namų. ...

    2
  • Pieno gamintojų sąskaitas papildys 25 mln. eurų parama
    Pieno gamintojų sąskaitas papildys 25 mln. eurų parama

    Rugsėjo 29 ir 30 dienomis daugiau kaip 26 tūkst. pieno gamintojų pasieks išskirtinio dydžio - beveik 25 mln. eurų - tikslinė parama iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...

  • Tyrimas: 4 iš 10 lietuvių norėtų užsiimti nuosavu verslu
    Tyrimas: 4 iš 10 lietuvių norėtų užsiimti nuosavu verslu

    Du penktadaliai arba 40 proc. lietuvių yra svarstę pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa apie papildomas pajamas. ...

  • Lietuvos bankas perspėja dėl skolinimosi rizikos
    Lietuvos bankas perspėja dėl skolinimosi rizikos

    Būsto rinkos pagyvėjimą skatina sparčiai didėjančios gyventojų pajamos ir istorinių žemumų palūkanų normos. Vis dėlto gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam n...

  • Kaip apsidrausti, kad buto nuomos kainos nepakeltų pagal mėnulio fazę?
    Kaip apsidrausti, kad buto nuomos kainos nepakeltų pagal mėnulio fazę?

    Išsinuomojote butą, o po dviejų mėnesių – lyg iš giedro dangaus – nuomotojas praneša, jog pakelia nuomos kainą. Kaip apsidrausti nuo tokios netikėtos buto šeimininko žinios, ir ką privaloma žinoti, norint i&scar...

Daugiau straipsnių