- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabar už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys, ji turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos pašalpą moka „Sodra“ - iki septintos ligos dienos jos dydis yra 40 proc., o nuo aštuntosios - 80 proc. atlyginimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo koreguoti Seime svarstomą projektą ir susirgusiems nuo trečiosios nedarbingumo dienos mokėti 80 proc. uždarbio siekiančią ligos pašalpą.
Pagal Seime svarstomas pataisas, šį dydį siūloma kelti iki 85 procentų.
Kaip skaičiuoja Vyriausybės išvados projektą parengusi ministerija, dabar Seime svarstomoms pataisoms įgyvendinti papildomai prireiktų apie 167 mln. litų iš „Sodros“ biudžeto, o nuo trečiosios nedarbingumo dienos mokant 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpas papildomai prireiktų apie 115,4 mln. litų per metus.
Siūlomą mažesnę ligos pašalpą ministerija argumentuoja tuo, jog Fiskalinės drausmės įstatymas riboja valstybės biudžeto asignavimų augimą.
Dabar už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys, ji turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos pašalpą moka „Sodra“ - iki septintos ligos dienos jos dydis yra 40 proc., o nuo aštuntosios - 80 proc. atlyginimo.
Be to, ministerija ragina nesvarstyti siūlymo didesnes išmokas mokėti daugiau uždirbantiems.
Šiuo metu pašalpos mokamos ne nuo visos algos, o tik nuo dalies, kuri neviršija 3,2 draudžiamųjų pajamų dydžio - 4762 litų. Seime svarstomos pataisos numato šią ribą pakelti iki 5 draudžiamųjų pajamų dydžių - 7440 litų, nes toks dydis galiojo iki krizės.
Anot SADM, „Sodros“ biudžeto lėšų nepakaktų įgyvendinti abiem Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektams, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas tam pakeitimui, dėl kurio ligos pašalpų dydžiai didėtų visiems gyventojams, o ne tik gaunantiems didesnes pajamas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...