Mėsos perdirbėjai, gyvulių ir paukščių augintojai Vyriausybės prašo neskriausti vietos įmonių ir kartu apsaugoti rinką nuo prastų gaminių. Siūlomi būdai – suvienodinti kokybės standartus vidaus ir įvežamai produkcijai bei sumažinti pridėtinės vertės mokestį lietuviškiems gaminiams.
Mėsos perdirbėjų skaičiavimu, lietuviškų gaminių pardavimai šalyje nuo 2008-ųjų krito per pusę: nuo 1,5 mlrd. litų iki 800 mln. Nors vartojimas per šį laiką sumažėjo tik penktadaliu.
Priežastis, kodėl lietuviškos dešros perkamos mažiau, anot įmonių, skirtingas PVM, taip pat skirtingi kokybės reikalavimai vietinei ir įvežtinei produkcijai.
Lietuva dar prieš įstodama į Europos Sąjungą pasitvirtino savo standartus. Prisijungus prie bendrijos esą paaiškėjo, kad kitos šalys turi liberalesnius arba neturi jokių, todėl gaminius į Lietuvą importuojantis užsienio gamintojas gali nurodyti, kad jo dešra yra aukščiausios rūšies, nors iš tikrųjų gali būti kokia tik nori.
„Kiekviena gamykla turi teisę nustatyti savo gamyklinį standartą ir gali parašyti specialiai mūsų vartotojui žinomus pavadinimus, o po jais paslėpti visiškai kitą kokybę. Ir juos tu gali tikrinti tik pagal jų nurodytus standartus. Nepaisant to, gal estiška dešra pagaminta iš kaulų miltų“, – aiškino Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Esą nežinia, kokios kokybės, bet pigesnės mėsos į Lietuvos rinką daugiausiai priveža lenkai – du trečdalius visų importuojamų gaminių. Dar nemažą dalį, anot perdirbėjų, įveža estai.
Panaši situacija ir su paukštiena: lenkiška Lietuvoje sudaro apie 60 proc. visos įvežamos, kiaušiniai – daugiau nei trečdalį. Anot gamintojų ir perdirbėjų atstovų, importuoti produktai turguose parduodami vienoje lentynoje su lietuviškais, o kadangi jų savikaina mažesnė, pelno marža – visai kitokia.
Vietinis verslas Vyriausybės prašo suvienodinti kokybės reikalavimus gaminiams – išlaikyti aukštus, bet nustatyti tokius pat visiems. Taip pat lengvatinio PVM, kuris galėtų būti 9 proc. vietoje dabartinio 21.
„Sužaidžia“ tarp Lenkijos ir Lietuvos tas 15 proc. skirtumas – toks skirtumas daro savo. [...] Pietvakarių Lietuva perka Lenkijoje žymiai pigesnę produkciją“, – sakė Vytautas Tėvelis, Paukštininkystės asociacijos prezidentas.
„Kiekviena šalis turi tam tikrų niuansų. Negali nuvažiuoti į Bavariją pardavinėti „Bavariškų“ dešrelių, nes jie yra sugalvoję, kaip padaryti, kad tu negalėtum to daryti. Tad vis tik reikia truputį atsižvelgt į vietos gamintojus, nemušti savo, o gerbti atvažiuojantį. Kad mes bent jau vienodai galėtume dirbt. Lygiai taip pat PVM sumažintų vadinamąją šešėlinę dalį“, – komentavo Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
Kaip pasiekti vienodos kokybės, dar bus tariamasi, o dėl mažesnio PVM esą pasakys mokesčius peržiūrinti darbo grupė. „Balandžio mėnesį bus atsakymas“, – patikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Į Lietuvą įvežamos mėsos vidutinė kaina, skaičiuojama, maždaug 5 litai už kilogramą, o Lietuvos gamintojų eksportuojamos – 12 litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu10
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...