- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didelė dalis lietuvių mano priklausantys vidurinei klasei, nors taip iš tiesų nėra, LRT RADIJUI sako Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė.
„Jie mano, kad vidurinė klasė reiškia „aš toks, kaip visi“. Vidurinė klasė – ne visai toks, kaip visi“, – tikina A. Maldeikienė. Tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas. Anot jo, norint priklausyti aukštesnei vidurinei klasei, per mėnesį asmeniui turėtų tekti apie 1,5 tūkst. eurų.
Minimali riba keturių asmenų šeimai – 15 tūkst. eurų
A. Maldeikienė LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ eteryje pasakoja, kaip praeitą savaitę finansų ministrui uždavė svarbų klausimą, į kurį atsakymo nesulaukė. „Praeitą trečiadienį, prieš savaitę, kai jis Biudžeto ir finansų komitete pristatė siūlomą mokestinę reformą, aš jo paklausiau, jei šeima yra vyras, moteris ir du vaikai, kokias pajamas ta šeima turi gauti, kad jau galėtų pradėti mokėti didesnius mokesčius arba mokėti tuos pačius didžiausius mokesčius, o kitiems jau leidžiama nemokėti. Aš tris kartus pakartojau klausimą“, – kalba Seimo narė.
Nors, ekonomistės teigimu, vienas kolega labai ironiškai pastebėjo, kad čia nesąmonė ir visai nesvarbu, bet ji, kaip Seimo narė, kitą dieną išsiuntė oficialią užklausą ir dar paprašė savo „Facebooko“ draugų taip pat siųsti tą klausimą.
„Kiek žinau, jie iš piliečių turėjo gauti apie porą šimtų prašymų pasakyti tą skaičių. Atsakymo dar nesulaukiau – jokios reakcijos. Čia gal ir yra reakcija. Bet klausimas iš tikrųjų mums visiems labai svarbus, nes mes turime tam tikrą menkėjantį sluoksnį“, – pabrėžia A. Maldeikienė.
Pavyzdžiui, priduria ji, Pasaulio banko mokslininkai, atlikę tyrimą, sako, kad minimali riba keturių asmenų šeimai turėtų būti 15 tūkst. eurų per metus (ir Lietuvoje, ir šiaip pasaulyje). Bet, pastebi A. Maldeikienė, jei du suaugę šeimos nariai per mėnesį uždirba apie 625 eurų, pajamos, tarkim, yra 1250 per mėnesį: „Iš tikrųjų Lietuvoje šitie žmonės su tokiomis pajamomis gali būti apmokestinami labai skirtingai: samdomi darbuotojai gali mokėti 42 proc. savo pajamų, jei tai individuali veikla, gali mokėti 20 su truputėliu proc.“
Vidurinė klasė vertinama dvejopai
V. Žukauskas paklaustas, kaip apibrėžtų, kas yra vidurinė klasė, pastebi, kad ji vertinama dvejopai.
„Kai norima subanalinti, žiūrima tik į finansus – sakoma, kiek reikia uždirbti, norint priklausyti vidurinei klasei. Lietuvos žiniasklaidoje pastaruosius penkerius metus buvo rašoma, kad vienam asmeniui per mėnesį turėtų tekti apie 1,5 tūkst. eurų, kas Lietuvoje yra gana nemažai. Tad čia aukštesnė vidurinė klasė“, – kalba V. Žukauskas.
Lietuvos žiniasklaidoje pastaruosius penkerius metus buvo rašoma, kad vienam asmeniui per mėnesį turėtų tekti apie 1,5 tūkst. eurų, kas Lietuvoje yra gana nemažai.
Bet, jo nuomone, apie vidurinę klasę reikia galvoti ir socialiniu, kultūriniu, net mentaliteto aspektu – tai kertiniai dėmenys, o finansai turėtų būti pasekmė.
„Paprastai tai būna išsilavinę žmonės, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Antras labai svarbus dalykas – šie žmonės yra aktyvūs, nori ir geba patys rūpintis savimi. Jie yra nepriklausomi, gyvenimą kuria patys ir nelaukia ištiesę rankos, kad valdžia jiems kažką padarys. Jie patys kuria verslą ar dirba samdomą darbą“, – vardija V. Žukauskas.
Ir trečias, pabrėžia jis, šie žmonės galvoja apie ateitį, taupo, turi atsidėję dalį pajamų ateičiai: „Man atrodo, tai nepriklausomi, aktyvūs, susirūpinę visuomenės problemomis žmonės, kurie dalį savo pajamų skiria ne tik pragyvenimui, bet ir kultūrai, menui bei kitiems dalykams.“
Vidurinė klasė pašalpos neprašo
A. Maldeikienė sako, kad pasaulyje vidurinė klasė yra vienas pagrindinių vartotojų, ypač Azijoje: „Apie 48 proc. vidurinės klasės gyvena Japonijoje, Kinijoje, Taivane. Iš tikrųjų vidurinė klasė yra žmonės, kurie, kas bebūtų, neprašys pašalpos.“
Pasak A. Maldeikienės, tai ir yra didžioji Lietuvos vidurinės klasės problema. „Kai, pavyzdžiui, gydytojas gauna lapelį su užrašyta 514 eurų suma, ką jis daro? Jis ieško kito darbo, vėliau – dar kito. Jie neina ir neprašo pašalpų. Tačiau atsiranda kitų problemų – tokie žmonės pervargsta. Juk mes gimstame ne tam, kad nusipirktume naują automobilį. Nors taip, vidurinės klasės žmogus turėtų galėti jį nusipirkti. Mes gimstame kažkam daugiau – kad, pavyzdžiui, laisvai galėtume nueiti į kiną ir pan.“, – aiškina pašnekovė.
A. Maldeikienės tvirtinimu, net Seimo nario alga, kuri nėra tokia jau maža, priverčia svarstyti: „Anksčiau sugebėdavau daugiau uždirbti. Dabar pradedu svarstyti, ar Vilniaus festivalyje galėsiu aplankyti du koncertus. Tai jau gilesnė problema. Ne mano problema, o visuomenės. Tai susiję su elementariais dalykais. Labai brangios yra knygos. Vidurinė klasė paprastai daug dėmesio skiria vaikų išsilavinimui. Pažįstu žmonių, gyvenančių labai praktiškai tam, kad vaikas galėtų eiti į normalią mokyklą.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...