- Parengė Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto produktams lietuviai išleidžia didelę dalį savo uždirbtų pinigų. Pagal šį rodiklį ES nusileidžiame tik Rumunijos gyventojams. Ar tai reiškia, kad mėgstame sočiai pavalgyti? Toli gražu ne. Paprasčiausiai mūsų atlyginimai – labai maži.
Uždirbame mažai
Anot statistikos, lietuviai maistui išleidžia net ketvirtadalį savo uždirbtų pinigų (25,4 proc.). Deja, ir pagal šį rodiklį esame ES uodegoje – tik Rumunijoje žmonės maistui skiria daugiau pinigų.
Kodėl skiriame maistui tiek daug pinigų? Dėl to, kad atlyginimai Lietuvoje, žvelgiant į pagrindinių maisto produktų kainas, yra, švelniai tariant, kuklūs.
Tarkime, britas arba vokietis gauna daugiau nei 1,5 tūkst. eurų minimalią algą, o lietuvis – 350 eurų. Ko gero, nesunku būtų paskaičiuoti, kiek, pavyzdžiui, kiaulienos faršo gali įsigyti vokietis, nepaisant to, jog šio produkto 1 kg Vokietijoje kainuoja maždaug 4,3 euro, ir kiek lietuvis – mūsų prekybos centruose 1 kg faršo kainuoja maždaug 2,8 euro? Skirtumas turėtų šokiruoti.
Negana to, kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje – net didesnės nei Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje.
Pavyzdžiui, 1 l pieno vokiečiai gali įsigyti 30 euro centų pigiau nei mes, o fermentinio sūrio 1 kg – beveik 1,5 euro pigiau. Britai perpus pigiau perka baltą sumuštinių duoną ir t.t.
Džiaugtis galima nebent tuo, kad Lietuvoje bulvės – pigesnės, taip pat morkos ir svogūnai. Kita vertus, šios daržovės – pigesnės Lenkijoje ir Estijoje, o bananai pigiausi Čekijoje.
Pravalgome daug
Lietuviams po apsilankymų prekybos centruose lieka nedaug pinigų kitoms reikmėms, pavyzdžiui, laisvalaikiui, vaikų gerovei arba atostogoms. Ką jau kalbėti apie santaupas. Tiesiog viską pravalgome. O juk dalis atlyginimo dar skiriama komunalinėms paslaugoms.
Vakarų Europoje padėtis – kitokia: statistinis Liuksemburgo gyventojas maistui išleidžia tik apie 8,3 proc. savo uždirbtų pinigų. Britas – 1 proc. daugiau (9,3 proc.), o danas arba vokietis – po 11 proc. Lietuvis – 25 proc., o rumunas – 27 proc.
Brangiausia, žvelgiant į maisto produktų kainas, valstybė visoje ES – Danija, o pigiausia – Lenkija: Europos prekybos centru vadinamojoje Lenkijoje daugelio maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos siekia apie 63 proc. Bendrijos vidurkio. Danijoje – daugiau kaip 140 proc., Švedijoje – 124 proc., o Austrijoje, Suomijoje ir Liuksemburge – nuo 116 iki 120 proc.
Lietuvoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos, anot 2015 m. statistikos, sudarė apie 78 proc. ES vidurkio: duonos kaina 77 proc. vidurkio, mėsos – 63 proc., pieno, sūrio ir kiaušinių – 85 proc. Alkoholinių gėrimų kainos pernai šalyje sudarė 88 proc. ES vidurkio, tabako – 56 proc.
Neguodžianti statistika
Kita vertus, tai, kad maisto kainos mūsų prekybos centruose dar nepasiekė ES vidurkio, vargu ar guodžia – atlyginimų skirtumai Lietuvoje ir Vakarų Europoje yra milžiniški, o maisto produktų kainų – ne.
Pavyzdžiui, Danijoje vieno asmens (nesusituokusio ir neturinčio vaikų) vidutinis metinis uždarbis atskaičius mokesčius siekia apie 34 tūkst. eurų, taigi apie penkis kartus daugiau nei Lietuvoje – pas mus siekia apie 6,2 tūkst. eurų. O maisto produktų kainų skirtumas – gerokai mažesnis (78 ir 140 proc. ES vidurkio).
Kitose Vakarų Europos šalyse, kur maisto kainos taip pat gerokai viršija ES vidurkį (maždaug 110–120 proc.), metinis asmens atlyginimas yra net tris arba keturis kartus didesnis nei Lietuvoje.
Kodėl kaimyninėse šalyse kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, nors ten atlyginimai didesni?
Anot ekonomistų, tai gali lemti daug faktorių: darbo našumas, su juo susijęs prekių konkurencingumas, geriau sureguliuoti finansai, pinigų pasiūla ir paklausa arba palankus valiutos kursas kaimyninės šalies valiutos atžvilgiu.
Kuo daugiau žmonės savo uždirbtų pinigų skiria maistui, tuo mažiau išsivysčiusi yra valstybė.
Išlaidų dalis, skiriama maisto produktams
• Rumunija – 27 proc.
• Lietuva – 25 proc.
• Bulgarija – 19,7 proc.
• Latvija – 19,2 proc.
• Estija – 19 proc.
_____________________
• Didžioji Britanija – 9,3 proc.
• Liuksemburgas – 8,3 proc.
Maisto produktų kainos (skaičiuojant nuo ES vidurkio)
• ES – 100 proc.
• Lenkija – 63 proc.
• Rumunija – 67 proc.
• Bulgarija – 68 proc.
• Lietuva – 78 proc.
• Vengrija – 81 proc.
_____________________
• Danija – 140 proc.
• Švedija – 124 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...