- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Migracijos departamentui paskelbus, kad per penkerius metus Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padvigubėjo, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad svečių šalių gyventojai į Lietuvą migruoja dėl darbo – siekdami uždirbti pajamų.
Anot jo, lyginant su kitomis regiono valstybėmis, Lietuvoje pragyvenimo lygis yra aukščiausias, o ateityje migruojančios darbo jėgos poreikis ir pačios migracijos mastai augs – Lietuva tampa šalimi, į kokias tapus Europos Sąjungos (ES) nare užsidirbti keliavo jos pačios piliečiai.
„Labai greitai europėjame. Net greičiau nei kiti“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
Penktadienį Seime Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gistautaitė pranešė, kad 2022 m. pradžioje Lietuvoje buvo įsikūrę 100,2 tūkst. užsieniečių, gavusių nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.
Palyginimui, pradedant 2017 ir 2018 metus Lietuvoje gyveno atitinkamai 46 ir 49 tūkst. užsieniečių, 2019 metais jų buvo 58 tūkst., 2020 metais – 73,8 tūkst., 2021 metais – 87,3 tūkst. Pernai apie 75 proc. leidimų laikinai gyventi ir per 71 proc. nacionalinių vizų, Migracijos departamento duomenimis, išduota darbo pagrindu.
M. Dubnikovo teigimu, Lietuva jau tapusi patrauklia šalimi emigruoti – kaip ir kitos Europos valstybės. Todėl vis daugiau užsieniečių siekia čia įsikurti, visų pirma norėdami užsidirbti.
„Užsieniečiai migruoja, važiuoja čia pas mus būtent darbo pagrindais – jie atvažiuoja pajamų. Ne dėl gamtos, aplinkos ar dar kažko, o pajamų. Tas pajamas jau jie čia gali uždirbti“, – teigia jis.
Pasak eksperto, Lietuva užsieniečiams, visų pirma iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, patraukli, nes čia galima lengvai susikalbėti rusų kalba. Antruoju veiksniu jis įvardija „toleranciją aplinkinėmis šalims“, kadangi lietuviai, įstojus į ES, patys gausiai emigravo į Vakarų Europą ir esą supranta atvykstančius į Lietuvą užsidirbti.
Taip pat finansų analitikas akcentavo, kad Lietuvos pragyvenimo lygis aukštesnis už Lenkijos, Latvijos ar Estijos.
„Lietuva regione patraukli tuo, kad mūsų pragyvenimo lygis aukščiausias – tiek lyginant su Lenkija, tiek su Latvija, Estija: žmogus už uždirbtas pajamas Lietuvoje gali įsigyti daugiausiai, lyginant su vidutiniu europiečiu ir aplinkinėmis šalimis. Mūsų vidurkis aukštesnis nei Lenkijos, Latvijos, Estijos. Ir dėl to esame patrauklesni“, – svarstė M. Dubnikovas.
Lietuvą finansų analitikas palygino su pagrindinėmis pačių lietuvių ir kitų šalių emigracijos šalimis – Jungtine Karalyste ir Vokietija, kuriose didelę darbuotojų dalį sudaro aktyviai į darbo rinką įsiliejantys migrantai.
„Visos išsivysčiusios valstybės iš esmės statė savo ekonominius pagrindus būtent ant dirbančių žmonių, prie kurių prisijungė ir migrantai. Tame pačiame Londone ar Vokietijoje, kur šiandien matome rekordines nedarbo lygio žemumas, nors žmonių, kurie į tas šalis migravo, skaičius nuolat auga. Lietuvoje tas procesas bus taip pat“, – dėstė M. Dubnikovas.
Migracijos įtaka tik didės
Pasak eksperto, augantis Lietuvos, kaip sėkmingos valstybės, kurioje galima dirbti ir užsidirbti, įvaizdis šalies ekonomikai yra „gera žinia“. M. Dubnikovo pastebėjimu, Lietuvos verslas jau daug metų kalba, kad demografinė šalies padėtis yra prasta, todėl darbo rinkai reikės vis daugiau darbuotojų iš užsienio.
„Ekonomikai besivystant, žmonėms pasiekus didesnę gerovę, gimstamumas šalyse mažėja. Tai yra ne kartą įrodyta tiek praktikoje, tiek teorijoje. Tai reiškia, kad mūsų šalis neišvengiamai turės prisitraukti užsieniečių, kurie čia dirbs. O vėliau vis daugės žmonių, kurie ne tik dėl užmokesčio atvažiuoja, bet atvyksta čia ir gyventi“, – svarstė M. Dubnikovas.
„Migracijos neišvengsime, ji tik didės. Nes gerovė Lietuvoje auga vienais sparčiausių tempų Europoje. Labai tikėtina, kad tas greitis išliks ir vilios užsieniečius būtent čia atvažiuoti“, – tęsė ekonomistas.
Jis pastebi, kad pradėti aktyvesnę migracijos politiką Lietuva turėtų nedelsiant ir priimti dirbti reikiamų įvairių kvalifikacijų žmones, kadangi po 5–10 metų darbo jėgos gali trūkti tiek, kad teks „įsileisti bet ką, bet kokiomis sąlygomis“.
Todėl augantis Lietuvos patrauklumas tarp gerovės užsienyje trečiųjų šalių piliečių yra „vienareikšmiškai“ naudingas šalies ekonomikai, sako finansų analitikas.
„Augant ekonomikai reikia daugiau darbo rankų. Daugiau darbo rankų reiškia didesnę pridėtinę vertę, o ši veda į didesnį gerovę šalies žmonėms. Ir tai galiausiai traukia žmones iš aplink. Mes tik matysime didesnį srautą, o tai dės ekonomikai pamatus“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...