- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijos trąšų gamintojų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, galutinai paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
LVAT ketvirtadienį konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas ir Nacionalinio saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada – šiuose dokumentuose pripažinta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų – yra pagrįsti ir teisėti.
Teisėjų kolegija akcentavo, kad Europos Sąjungos teisės kontekste nacionalinį saugumą užtikrinti išimtinai turi nacionaliniai subjektai – Lietuvos valstybė, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos, taip pat piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, tai nėra Europos Sąjungos funkcijų sritis, pranešė teismas.
Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad ES netiesiogiai ir JAV tiesiogiai taiko ribojančias priemones „Belaruskalij“ atžvilgiu.
„Lietuvos valstybė ne tik galėjo, bet, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, privalėjo įvertinti pareiškėjo sandorius, potencialiai sudarančius grėsmes ir riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – rašoma panešime.
Pasak LVAT, kadangi ES nustatė ribojimus kalio chlorido prekybai Bendrijoje, o „Belaruskalij“ gamina ir parduoda būtent tokias trąšas, įmonė turėjo patirti ribojimus sutarties su „Lietuvos geležinkeliais” atžvilgiu. Priešingu atveju net ribojančios priemonės taptų neveiksmingos, net menamos.
LVAT taip pat netenkino „Belaruskalij“ prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Į JAV ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtraukta „Belaruskalij“ sausį teismui apskundė Vyriausybės ir komisijos sprendimus, pagal kuriuos „Lietuvos geležinkeliams“ buvo nurodyta nuo vasario 1-osios nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl jos trąšų tranzito per Lietuvą, nes ji neatitinka šalies saugumo interesų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas balandžio 7 dieną atmetė „Belaruskalij“ skundą Vyriausybei ir komisijai, o Baltarusijos bendrovė skundė ir šią nutartį.
Teismas konstatavo, kad „Belaruskalij“ turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsėsi dar beveik tris mėnesius po to, kai pernai gruodžio 8 dieną įsigaliojo JAV sankcijos šiai įmonei. Šis tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos.
Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trašų, kurias Klaipėdos uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...