- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo Naujųjų lentynose vėl gali atsirasti prekių su rusiškais pavadinimais. Aliaksandras Lukašenka nusprendė atsikirsti Vakarams už sankcijas ir vardija, kokios produkcijos neįsileis, praneša LNK žinios.
2014-ieji. Prekybos centruose – lietuviška produkcija su rusiškomis etiketėmis. Tąkart Rusijai boikotuojant lietuviškus pieno produktus gamintojai juos pardavinėjo Lietuvos prekybos centruose.
Praėjus daugiau nei septyneriems metams, ekonomistai mano, kad tokie vaizdai gali pasikartoti. Šį kartą – dėl sankcijų iš Baltarusijos. Taip A. Lukašenka reaguoja į Europos sankcijas režimo pareigūnams ir verslams. Nuo Naujųjų į Baltarusiją bus draudžiama įvežti dalį prekių iš esą nedraugiškų valstybių. Kitaip tariant, tų, kurios režimui taiko sankcijas. Pavyzdžiui, galvijų mėsą, kiaulieną, pieno produktus. Išimtis bus palikta tik produktams be laktozės.
Po sankcijomis patenka vaisiai iš Vakarų, daržovės, riešutai, dešros ir konditerijos gaminiai. Tačiau Lietuvos verslas tokių A. Lukašenkos pareiškimų pernelyg nesureikšmina. Esą Baltarusijos rinka jau kurį laiką buvo sudėtinga.
„Buvo nemažai ribojimų ir praktiškai mūsų kelios kompanijos, neminint vardais, ten buvo įsitvirtinę, lentynose buvo matomos. Tai, be abejo, globaliai bendra prasme nebus kažkokio poveikio, bet pavienės kompanijos praradimų turės“, – sakė Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas.
„Mums baltarusiška yra viena iš daugelio eksporto rinkų, bet ji nėra reikšminga, ji nėra didelė nuo bendros įmonės apyvartos sudaro apie vieną procentą“, – teigė „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.
Kai kurios įmonės eksportą į Baltarusiją mažino ne vienerius metus. Štai, alaus gamintojai – trečdaliu. „Per porą metų apyvarta Baltarusijoje sumažėjo, bet aš nesiečiau čia vien su politine situacija, galbūt netgi daugiau su mūsų partneriais. Vienas iš partnerių dėl kažkokių priežasčių nusilpo arba pradėjo mažiau prekiauti“, – pasakojo R. Viršilas.
Lietuva į Baltarusiją dažniausiai eksportuoja plastiką, elektros įrenginius, mašinas ir, be abejo, maisto produktus. Tačiau tai sudaro tik mažą dalį visos rinkos, o kad eksportas į Baltarusiją pastaruoju metu menko – ekonomistams ne naujiena.
„Kiekvienas normalus verslas suvokia riziką ir, šiuo atveju, tikrai traukiasi nuo rizikos, kurią mes turime. Tai, akivaizdu, kad ir ką pradėtume daryti su verslu Baltarusijoje, yra rizika, kad šį verslą mes prarasime“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Rytų valstybėse kaip Baltarusija ir Rusija lietuviška produkcija paklausi. Todėl neabejojama, kad sankcijoms įsigaliojus, lietuviškos prekės Baltarusiją vis tiek pasieks.
„Bus surasti aplinkiniai keliai tą produkciją pristatyti. Mes matėme tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, baltarusiški mandarinai, kurie atsirado Rusijos rinkoje“, – tarstelėjo ekonomistas.
Tad ekonomistų manymu, Baltarusijai žaisti tokius žaidimus kaip prieš dešimtmetį elgėsi Rusija, – neapgalvota. Tikėtina, kad taip sankcijos atsigręš prieš pačius baltarusius.
„Iš Baltarusijos buvo tokia žinutė, kad: „Sužlugdysime Lietuvos ekonomiką“, ar dar kažką panašaus padarys, bet, akivaizdu, kad Baltarusija visiškai neturi tokios galios“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Nors poveikis Lietuvai nedidelis, eksportuotojų režimo sankcijos nedžiugina. „Kiniją prarandame, Baltarusiją prarandame, Rusijoje embargas. Kitur – toli, kainų lygiai, valiutų svyravimai. Greit neliks su kuo dirbti išskyrus Europos Sąjungą ir Skandinaviją. Neramina tai, kad su visomis pusėmis pakariaudami, galime turėti sumas nekokias“, – svarstė G. Bagušinskas.
Vis dėlto, gamintojai kalba apie atsakomąsias sankcijas. Esą, jei lietuviška produkcija draudžiama, drauskime ir baltarusišką. „Mes Lietuvoje turime begalę baltarusiško importo įvairiais pavadinimais, lietuviškais vardais. Bet yra importuojama iš Baltarusijos nemažai“, – detalizavo „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas.
„Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus, tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tai – ne pirmos iš Baltarusijos sankcijos Vakarams. Prieš daugiau nei pusmetį režimas į šalį uždraudė įvežti „Škoda“ automobilius. Taip pat juos pardavinėti turguose ir automobilių salonuose. Tada A. Lukašenka sankcijas paskelbė dar dviem įmonėms – tarp jų ir kosmetikos įmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis2
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų4
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų kolega aptarė bendradarbiavimą, dvišalius santykius7
Filipinuose viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis su šios šalies kolega aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimo potencialą. ...