LLRI: gyventojai nori daugiau kaupti pensijoms privačiai

Gyventojai nori daugiau kaupti pensijoms privačiai ir mažiau skirti „Sodrai“, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Turėdami galimybę savo nuožiūra paskirstyti „Sodros“ įmoką tarp pensijų kaupimo ir „Sodros“ pensijų finansavimo, kaupimui gyventojai skirtų daugiau, o „Sodrai“ – mažiau, negu skiriama šiandien, teigia stambaus kapitalo įmonių finansuojamas institutas.

Privačiai gyventojai norėtų kaupti 10 proc. savo pajamų, tai yra šešis kartus daugiau, negu skiriama šiuo metu – 1,5 proc.

„Šiandien privačiam pensijų kaupimui skiriama 1,5 proc., o „Sodros“ pensijų finansavimui – 24,8 proc. gyventojo pajamų. Tyrimas rodo, kad pensijų kaupimui gyventojai norėtų skirti net 10 proc., o  „Sodros“ pensijų finansavimui skiriamą dalį sumažinti iki 16,3 proc.“, - pranešime spaudai teigė LLRI atstovė Kaetana Leontjeva.

Anot jos, turėdami pasirinkimą, kaip padalinti šias lėšas, gyventojai pakoreguotų esamą proporciją pensijų kaupimo naudai.

"Tai būtų saugesnė investavimo strategija, protingai dalinanti riziką tarp skirtingų priemonių. Tuo tarpu šiandien visi „kiaušiniai“ kraunami į vieną – „Sodros“ – pintinę, kas žinant ilgalaikes „Sodros“ tvarumo problemas, yra neracionalu ir rizikinga. Nors nėra taip, kad gyventojai visiškai nenorėtų skirti lėšų „Sodros“ pensijoms mokėti, tačiau jie taip pat nori susikaupti daugiau lėšų savo pačių senatvei, kaupdami savo asmeninėse sąskaitose“, - teigė K.Leontjeva.

Tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” metų birželio 15-22 dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą „Omnibus“ metodu. Gyventojų buvo klausiama, kaip jie paskirstytų „Sodros“ įmokos dalį tarp pensijų kaupimo ir valstybinio pensijų socialinio draudimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
tam LLRI visai prastai..matyt saulės iškrova užvakar taip sumaišė protus...o iš ko pensininkams pensijas mokėti, jei atiduoti viską fondų valdytojams, kurie , kaip ENRON , sugeba milijardus pratratinti

L

L portretas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto veikėjai dar nesupranta, kad Lietuvoje laisvos rinkos nėra o yra tik monopolistų valdomas diktatas.

Hm

Hm portretas
Prieš bandydami "kaupti" nesvarbu kam privačiuose fonduose, žmogeliai turėtų paprašyti jau apsidraudusių tokiuose fonduose (bankuose) artimųjų ir draugų, kad patikrintų savo draudimo (pensinio, gyvybės, o jau ypač "investicinio") sąskaitas ir pasakytų, ar daug "sukaupė" ir kiek prarijo "aptarnavimas". Nes "aptarnavimo išlaidas" bankai atsiskaičiuoja nepriklausomai nuo to, ar apsidraudusiajam ką nors uždirbo, ar pradirbo. Labai tikėtina, kad besidraudžiančiųjų įmokėtos sumos jau dabar sumažėjo bent trečdaliu, ir tai neskaitant infliacijos, o toliau gali būti dar gražiau. Bent aš tai kol kas nežinau nė vieno apsidraudėlio, kurio įmokėtos lėšos nebūtų aptirpusios. Net tie, kurie pasirašinėjo sutartis prieš dešimtmetį, kai dar buvo galima rinktis "aptarnavimą" apmokėti iš pelno, dabar mato minusą, nes kažkaip patyliukais ta sąlyga pradingo. Plius turėkite omenyje, kad jei sutarties terminui pasibaigus norėsite pasiimti sukauptą sumą grynais, tikriausiai turėsite sumokėti ne tik mokesčius valstybei (nuo jau apmokestintų pinigų!), bet ir komisinius, kurie gali siekti arba net viršyti 10 procentų sukauptos sumos.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Krovinių vežėjų „Brexit“ negąsdina
    Krovinių vežėjų „Brexit“ negąsdina

    Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) automobiliais vežamų krovinių srautui per Lamanšo sąsiaurį, skiriantį Britų salas nuo Europos žemyno, turės mažesnę įtaką negu Rusijai įvestos ES sankcijos, rašo ...

  • Sirgimo matematika: ar sirgti apsimoka?
    Sirgimo matematika: ar sirgti apsimoka?

    Nuo trečios dienos susirgusiam dirbančiam žmogui pradeda mokėti „Sodra“, ligos pašalpa (nuo 2015 m.) siekia 80 proc. atlyginimo dydžio. ...

  • Ministras atmeta kaltinimus dėl prekybos mediena monopolizavimo
    Ministras atmeta kaltinimus dėl prekybos mediena monopolizavimo

    Aplinkos ministras atmeta kaltinimus, kad miškų urėdijas norima sujungti, siekiant monopolizuoti prekybą mediena. ...

    1
  • Sušvelninti reikalavimai Lietuvos bitininkams
    Sušvelninti reikalavimai Lietuvos bitininkams

    Žemės ūkio ministerija iki šiol grasinusi, nuo šių metų, įveda suvaržymus vadinamiesiems „sofos“ ūkininkams, tačiau sušvelninami reikalavimai bitininkams. ...

  • Mokesčių sujungimas: kas praloštų?
    Mokesčių sujungimas: kas praloštų?

    Vyriausybei paskelbus apie galimą mokesčių pertvarką, kad visas įmokas „Sodrai“ mokėtų darbuotojas – dabar 31 proc. už jį sumoka darbdavys. ...

    1
  • Kas atsitinka su senais televizoriais?
    Kas atsitinka su senais televizoriais?

    Senų televizorių perdirbimas yra brangus procesas, tačiau tą daryti būtina. Sąvartynuose ar prie konteinerių paliekami televizoriai teršia aplinką ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį mūsų sveikatai. Koks yra senų televizorių, kurių kas...

    1
  • Kokių darbuotojų poreikis pernai augo?
    Kokių darbuotojų poreikis pernai augo?

    Pernai bendras skelbimų skaičius apie reikiamus darbuotojus išaugo daugiau nei dešimtadaliu – apie 12 procentų, atskleidžia darbo portalo CVbankas.lt statistika. Darbdaviai aktyviau ieškojo darbuotojų, kūrė naujų darbo viet...

    2
  • Vilniuje „pagalvės“ mokesčio kol kas nebus
    Vilniuje „pagalvės“ mokesčio kol kas nebus

    Vilniaus politikai atsisakė idėjos įvesti aptarnavimo rinkliavą į Lietuvos sostinę atvykstantiems turistams. ...

  • Siūloma kol kas nenaikinti lengvatų žemdirbiams
    Siūloma kol kas nenaikinti lengvatų žemdirbiams

    Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo kol kas nekeisti mokesčių lengvatų žemdirbiams. "Valstietis" Andriejus Stančikas nori palaukti naujojo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio, kuris prasidės 2020 metais, kai galbūt pasik...

    1
  • Iš žaliosios energijos gaminamos elektros generacija Lietuvoje auga šuoliais
    Iš žaliosios energijos gaminamos elektros generacija Lietuvoje auga šuoliais

    2016 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gaminama elektros energija patenkino net 18,9 proc. šalies energijos elektros poreikio. Tai – geriausias iki šiol užfiksuotas rodiklis. Pastebima, kad iš...

    4
Daugiau straipsnių