LLRI ekspertė R. Vainienė: dabar taupo tik bepročiai

Pasitelkusi austrų ekonomikos mokyklos idėjas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Rūta Vainienė tikina, kad ūkio kritimas simbolizuoja ekonomikos sveikimą, o centriniai bankai „įšvirkšdami“ pinigų tik dar labiau apnuodija sistemą. Specialistė tiki, kad po tokių Europos centrinio banko veiksmų šių metų pradžioje dar po metų sulauksime hiperinfliacijos, rašo portalas DELFI.lt.

ISM vykusioje paskaitoje pristatydama ekonomisto Rolando Baaderio knygą „Pinigų socializmas: naujosios pasaulinės depresijos tikrosios priežastys“ R. Vainienė tikino, kad rinkos sukurtas produktas – pinigai – yra užgrobti valdžios, o infliacija tėra užslėptas mokestis, kurį susirenka valstybė.

„Jei atneši į banką pinigus, tai nereiškia, kad tie pinigai saugiai guli, nes net atsiskaitomosiose sąskaitose esantys pinigai yra perskolinami. Bankams yra leista laikyti tik dalį rezervų, o ne visus 100 proc., tai yra labai lengvas pinigų pasigaminimo būdas“, - pinigų nuvertėjimo procesą aiškino ekonomistė.

Kritikuodama monetarinę politiką R. Vainienė teigė, kad tokie centrinių bankų veiksmai pinigus iš ribotos gėrybės pavertė neribota – centriniai bankai gali lengvai įrašyti bet kokį papildomą skaičių banko balanse, vėliau tie pinigai patenka į komercinių bankų sistemą ir multiplikuojasi per dalinių rezervų sistemą.

„Jei padėjai 100 eurų į banką, o bankas palieka tik 1 eurą, o 99 eurus paskolina kitam, tu tais pačiais pinigais naudojiesi per atsiskaitomąją sąskaitą, bet jais naudojasi ir kitas žmogus. Jei šis sugalvoja vėl 99 eurus padėti į banką, tai pastarasis vėl pasilieka tik 1 proc., o likusius vėl paskolina“, - aiškino ekonomistė. Pasak R. Vainienės, nuo euro įvedimo pinigų padaugėjo 7 kartus. „Tačiau, ar buvo infliacija 700 proc.? - Ne. Čia ir slypi didelė klasta“, - įsitikinusi specialistė.

LLRI ekspertės teigimu, kalbant apie pinigus, galima kalbėti apie „sveikus“ ir „ligotus“. Pastarieji yra tie, „kuriuos susėdusi centrinio banko valdyba, gerai, kad Lietuvoje galioja valiutų valdymo modelis, ir taip nutikti negali, ir nusprendžia, kiek pinigų dar leisti. Kai palūkanų normos tampa 0,25 proc., tai tie pinigai yra beverčiai“.

LLRI atstovė pastebėjo, kad per greitas pinigų kiekio didėjimas pamynė žmonių vertybes: „Dabar žmonės taupyti nenori. Jie pinigus išleidžia investicijoms, o tai patinka valdžiai, nes tai apmokestinama".

Pasak ekonomistės, jei pinigų kiekis būtų ribotas, o prekių būtų gaminama daugiau, tai kainos kristų. „Žmonės ilgai gyveno kainų mažėjimo sąlygomis, jie pasitaupydavo ir ateityje galėjo už t pačią sumą nusipirkti daugiau. Dabar taupo tik beprotis, nes palūkanos nepadengia infliacijos", - sakė R. Vainienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o  portretas
kur ji pati deda

jo

jo portretas
laikyt tokius institutus laip llri tirai gali tik beprociai

sapnas

sapnas portretas
Ekspertai. Nuo tokiu ir panasiu ekspertu didzioji lietuvos gyventoju dalis jau nebeisivaizduoja kaip gala su galu sudurti.
VISI KOMENTARAI 40
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių