Lietuvos žvejų organizacijos skambina pavojaus varpais dėl naikinamo žvejybos laivyno. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žvejybos laivų sumažėjo perpus.
Tuo metu lėšos, skirtos laivams atnaujinti, nėra panaudojamos dėl ES taikomų griežtų reikalavimų. Žemės ūkio ministerijos siūlymu, 11 milijonų litų, numatytų laivams modernizuoti, bus skiriami tvenkinių ir kitų vandens telkinių žuvininkystės projektams.
Įstojus į ES iš turėtų žvejybos laivų Baltijos jūroje teliko maždaug pusė – trisdešimt keli laivai, o po kelerių metų jie gali visai išnykti. Mat iš žuvininkystei numatytų 250 milijonų litų didžiausia ES paramos dalis panaudota laivams supjaustyti į metalo laužą ir kompensacijoms už pasitraukimą iš žvejybos verslo.
Tuo metu lėšos, skirtos laivams atnaujinti, nėra panaudotos esą dėl pernelyg griežtų ES reikalavimų. Ūkio ministerija nepanaudotus pinigus siūlo atiduoti kitai sričiai.
„Nors ir stengiamės, konsultuojamės, bet europinių reglamentų negalime pakeisti, todėl tam, kad neprastume tų lėšų, yra numatomas lėšų perskirstymas“, – sako Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius.
„Tai tuos 11 mln. reikia palikti laivų modernizacijai, o jie palieka tik 2,3 mln. litų. Aš būsiu vienas iš iniciatorių, kad žuvininkystės srityje būtų atliktas auditas, kur nuėjo pinigai. Pinigų skirta 254 mln.litų, bet nė vieno laivo mes neatnaujinom, viskas nuėjo į pelkes, karpynus, kitiems projektams“, – teigia Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
„Reikia dirbti: eiti į bankus, gauti lėšų ir užsiimti renovacija, o ne laukti stebuklų“, – sako Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra.
Penktadienį ES programų įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui 11 milijonų litų perkelti tvenkinių ir kitų vidaus telkinių žuvininkystės projektams. Žvejai, nepatenkinti lėšų perskirstymu, ketina užtarimo ieškoti pas naują valdžią.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...