- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepatenkinta Seime svarstomu naujojo Darbo kodekso variantu, Lietuvos verslo konfederacija parlamentinėms frakcijoms siūlys projektą pakoreguoti, kad jis tenkintų darbdavius.
Konfederacija, be to, piktinasi, kad politikai, tardamiesi dėl išmokų fondo vienoje darbovietėje ilgiau dirbusiems ir darbo netekusiems žmonėms, nepaklausė darbdavių nuomonės, ji norėtų kitaip reglamentuoti ir viršvalandžius. Konfederacijos netenkina ir Seimo noras, kad projektines sutartis darbdaviai galėtų sudaryti tik su 10 proc. įmonės darbuotojų.
„Norime, kad reiktų neriboti“, - penktadienį žurnalistams teigė konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, konkretūs siūlymai parlamentarams bus perduoti kitą savaitę.
Konfederacija taip pat sieks, kad būtų panaikinti apribojimai terminuotoms sutartims - dabar Seimas siūlo leisti jas sudaryti tik su 20 proc. įmonės darbuotojų.
„Siūlysime didinti. Gal virš pusės šiek tiek“, - tvirtino V.Sutkus.
Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius kalbėjo, jog svarbu sutarti, jog žmonėms būtų atlyginama už viršvalandžius ir pagal jų darbo rezultatus.
„Tai turėtų būti sutarta darbo sutartyje. Susitarti, kas bus, kai bus viršvalandžiai. Ir kitas klausimas - susitarti, kad jeigu yra darbas už rezultatą, kad vis dėlto būtų galima įvertinti tą rezultatą ir sutarti, kad už tokį rezultatą yra atlyginimas“, - sakė A.Bertašius.
V.Sutkus BNS teigė esantis už „Sodros“ įmokų lubas, tačiau ne už tokias, dėl kurių praėjusią savaitę susitarė premjeras ir kai kurie politikai.
„Lyg mes parodom, kad kažkas veikia, bet praktiškai negalima naudotis“, - tvirtino jis.
Pasak V.Sutkaus, reikėtų nustatyti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o ne 10-ties, lubas - 3785 eurus.
V.Sutkus išreiškė nepasitenkinimą šią savaitę pasiektu parlamentinių frakcijų vadovų susitarimu dėl išeitinių išmokų mokėjimo uį specialaus fondo.
„Jeigu jie (politikai - BNS) susitarė, tai yra jų susitarimas. Jeigu mes kalbame apie kažkokį susitarimą, tai susitarimu laikome kažkokį socialinį susitarimą, tai jis gali būtu kažkokiame formate - politikų su darbdaviais, politikų su profsąjungomis, darbuotojų su darbdaviais, bet jeigu jie (politikai - BNS) tarpusavyje pasėdėjo ir vienas su kitu susitarė, tai jie su mumis nesusitarė, nežinau, ar jie tarėsi su profsąjungomis“, - teigė V.Sutkus.
„Pirmas skaičius, kurį išgirdau, buvo 0,3 proc. (darbdavio įmoka į išmokų fondą - BNS), paskui - 0,7 proc., o šios savaitės viduryje, susitikęs kai kuriuos aukštus pareigūnus, jau išgirdau, kad mes net į 1 proc. turbūt, netilpsime“, - pridūrė jis.
Socialinio modelio kūrėjai siūlo kasmet po 1 procentinį punktą mažinant darbdavių įmoką į „Sodrą“, o dalis sutaupytų lėšų patektų į išmokų fondą. Ar tam Seimas pritars, neaišku, nes dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo, darbdavių įmokų sumažinimo, „Sodra“ netektų 40-90 mln. eurų įplaukų.
Svarstydamas naująjį Darbo kodeksą Seimas yra pritaręs, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės ir vienoje darbovietėje bus išdirbę daug metų, ateityje mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka iš fondo turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų penkis vidutinius darbo užmokesčius, o minimali - vieno mėnesio, jeigu atleidžiamas darbuotojas vienoje vietoje būtų dirbęs nuo trejų iki penkerių metų.
Seimas iki minimumo linkęs sumažinti darbdavių įpareigojimus dėl išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams - ji siektų vieną vidutinį darbo užmokestį, jeigu darbo santykiai tęstųsi daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau - pusę uždarbio.
Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia apie 760 euro. Fondo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...