Lietuvos verslininkai gali džiūgauti: uždegta žalia šviesa CETA

Už sutartį balsavo 408, prieš – 254, susilaikė – 33 europarlamentarai.

Sutartį dar turės ratifikuoti ES narių nacionaliniai ir regioniniai bei Kanados parlamentai, kas, greičiausiai, užtruks kelerius metus. Be to, dar yra grėsmė, kad kylant decentralizacijos ir populizmo idėjoms ES sutarties likimas gali pakibti ant plauko. Tačiau dabar būtent Europos Parlamento pritarimas leis bent jau iš dalies vos po kelių mėnesių naudotis jos teikiama nauda 510 mln. ES ir 36 mln. Kanados piliečių – pasirinkta greitesnė susitarimo įsigaliojimo procedūra. Manoma, kad ES narių pajamos padidės 11 milijardų eurų. Šiuo metu bendra ES ir Kanados prekybos apimtis siekia daugiau nei 65 mlrd. eurų.

CETA (Comprehensive Economic and Trade Agreement – angl.) panaikins daugelį prekybos barjerų ir tarifų – net 99 proc. jų. Tiesa, ES narės, norėdamos nesuteikti pernelyg daug teisių didžiosioms korporacijoms, galės pačios spręsti dėl tam tikrų sričių reguliavimo, o atsiradusius ginčus spręs į Investicijų teismo sistemą abiejų susitarimo pusių paskirti teisėjai.

„Maždaug 18 kartų įvairiose frakcijose buvo svarstyta, ką šis susitarimas reikštų mums – mes atsižvelgiame į beveik visus būgštavimus. (...) CETA yra tam tikras išbandymas mūsų europinei politikai – mūsų laukia daugybė iššūkių, todėl mums reikia pasirinkti tarp protekcionizmo, provincializmo, atskirties arba atvirumo pasauliui, lyderystės, gerovės kūrimo. (...) Itin svarbus ir geopolitinis aspektas – už ES ribų nėra tokios panašios į mus valstybės kaip Kanada. (...)

Reikia apsispręsti, ar renkamės protekcionizmą, ar kovojame už liberalias vertybes – už naująjį auksinį tarptautinės prekybos standartą. Turime susigrąžinti lyderio poziciją globalioje ekonomikoje. Dar pasauliui niekada nereikėjo tokios stiprios ES, kam taip pat gali pasitarnauti šis susitarimas“, – diskusijas dėl CETA trečiadienį pradėjo latvis Artis Pabriks, kuris pabrėžė, kad Latvijos parlamentas sutartį turėtų ratifikuoti jau kitą trečiadienį, o kitoms šalims, galbūt dar abejojančioms dėl sutarties ratifikavimo, patarė neskubėti ir pirma įsitikinti sutarties nauda.

Taip pat CETA suteiks sertifikatų pripažinimą daugybei produktų – pavyzdžiui, jei ES veikianti kompanija nori eksportuoti savo produktus į Kanadą, jos produktai turės būti testuojami vos kartą Europoje. Šis sertifikatas galios ir Kanadoje. Taip bus taupomas kompanijų laikas ir lėšos.

Artimiau bendradarbiaus ne tik ekonominiais klausimais

EP plenarinių posėdžių salėje pasisakiusi europarlamentarė Laima Andrikienė teigė, kad tai moderniausias susitarimas šiuolaikinės ES istorijoje. Ji neabejojo, kad ES veikiančios kompanijos greitai pajus jo naudą, kaip buvo pasirašius sutartį tarp ES ir Pietų Korėjos.

Jau dalinai įsigaliojus šiam susitarimui ES eksportas į šią šalį išaugo net 55 procentais, o tuomet buvęs 7,6 mlrd. prekybos deficitas su P. Korėja visiškai ištirpo – dabar ES narės į P. Korėją eksportuoja 7,3 mlrd. eurų daugiau nei importuoja.

EP nariai taip pat nubalsavo dėl strateginės partnerystės susitarimo su Kanada – bus artimiau bendradarbiaujama užsienio politikos, kovos su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu, mokslinių tyrimų bei kultūros srityse.

„Laisva prekyba ir liberalus daugiašališkumas – vertybės, kurias turime apginti tuo metu, kai jas reikia ginti kaip niekada anksčiau naujausioje ES istorijoje. Jei pažvelgtume į Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu, į, mano manymu, labai apgailėtiną Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES ir į tai, kad matome vis daugiau protekcionizmo ir populizmo ES, akivaizdu, kad laisvos prekybos ir daugiašališkumo privalumai yra daugelio kvestionuojami. Į tuos klausimus galime atsakyti tik darbais – darbo vietų kūrimu, ekonomine nauda. (...)

Taip pat svarbios ir bendros pastangos – branduolinio neplatinimo užtikrinimas, netrukdomas baudžiamojo teismo darbas, kova su terorizmu, didesnė vartotojų apsauga, kova su neteisėta prekyba, kibernetiniais nusikaltimais“, – ne tik ekonominę CETA naudą priminė britas Charlesas Tannockas.