- Pranciškus Vaišvila, Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslininkai su nerimu stebi Vakarų Europos šalių ir Briuselio pastangas Europos Sąjungoje (ES) suvienodinti atlyginimus komandiruojamiems darbuotojams.
Minimali priimančios šalies alga
Dabar ES taisyklės numato, kad į kitas šalis siunčiamiems darbuotojams turi būti mokama minimali priimančios šalies alga. Vakarų šalys siūlo griežtesnes taisykles, kad komandiruojami darbuotojai gautų vienodą atlygį ir turėtų tokias pat darbo sąlygas kaip vietiniai.
Turtingesnės Europos šalys sako, kad rytų europiečiai iškraipo konkurenciją, mokėdami savo darbuotojams mažesnius atlyginimus, nei gautų vietiniai.
Už permainas aktyviai agituoja naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas). Jis nori pademonstruoti, kad reformuodamas Prancūzijos darbo rinką tuo pačiu saugo prancūzus nuo pigios darbo jėgos antplūdžio iš Lenkijos ir kitų skurdesnių šalių.
Verslininkai iš Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos nuogąstauja, kad savo prekės ženklus seniai įtvirtinę ir didesnį kapitalą sukaupę vakariečiai iš jų atims svarbiausią konkurencinį pranašumą.
Bijo prarasti užsakymus
Šiuo metu lietuvių vidutinė alga yra daugiau nei triskart mažesnė nei prancūzų ar vokiečių.
„Mūsų privalumas prieš senąsias šalis yra žemesnis darbo atlyginimas - čia ne paslaptis. Mes konkuruojame šiandien ne tuo, kad esame žinomi ar turime pačius geriausius produktus pasaulyje, bet dėl to, kad mes galime padaryti pigiau, lanksčiau dėl savo mažesnės mokestinės ir atlyginimo naštos“, - BNS sakė energetikos objektų statybos įmonių grupės „Enerstenos grupė“ vadovas Virginijus Ramanauskas.
Jo įmonė šiuo metu gauna užsakymų Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Danijoje. Verslininkas mano, kad dėl naujų taisyklių užsakymų gali sumažėti.
„Didesni kaštai, didesnė savikaina, o visi kaip tik eina link to, kad mažintų kaštus ir kainą, jog būtų galima daugiau parduoti. Jeigu kaštai didesni, tai pelnas mažesnis arba tavo kaina didesnė. Jeigu kaina didesnė, tai užsakymų mažėja“, - kalbėjo V. Ramanauskas.
Britanijoje ir Latvijoje dirbanti koncerno „MG Baltic“ valdoma Kauno statybų bendrovė „Mitnija“ sako suprantanti, kad pranašumas dėl mažesnių algų yra laikinas, todėl aktyviai ruošiasi „sunkesnei, tačiau įdomesnei konkurencijai“.
„Europos Komisijos direktyvų pakeitimas trumpalaikėje perspektyvoje, žinoma, sumažintų mūsų konkurencingumą labiau išsivysčiusiose ir turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse, nes darbo jėgos kaina yra vienas iš konkurencingumo ingredientų. Vis dėlto, jis nėra vienintelis svarbiausias“, - BNS teigė įmonės vadovas Julius Gendvilis.
Švedijoje ir Norvegijoje dirbančios fasadų gamybos ir montavimo įmonių grupė „Staticus Group“ vadovas Ignas Stasiukonis BNS sakė, kad Šiaurės šalyse ES taisyklių pokyčiai situacijos drastiškai nepakeis, nes svarų žodį dėl algų turėjo ir turės sektorinės profsąjungos.
„Problema komandiruojamų darbuotojų atsiranda tose valstybėse, kur yra didelis atotrūkis tarp vidutinio šakos ir minimalaus darbo užmokesčio. Skandinavijoje, kai siunčiame žmones, nėra tos problemos ir tokio didelio atotrūkio tarp minimalaus ir vidutinio. Ten yra stiprios šakinės profsąjungos. Kai komandiruoji darbuotoją į šalį, pasirašai sutartį su profsąjunga ir laikaisi jos reikalavimų. Jie iš dalies sprendžia šią problemą“, - teigė I. Stasiukonis.
Lietuvos profsąjungos savo ruožtu sako, kad naujos taisyklės geriau apsaugos darbuotojus, o verslas turėtų nebijoti sąžiningos konkurencijos.
„Mes norime, kad žmonės uždirbtų toje šalyje tiek, kiek uždirba ten ir žmogus būtų saugus, kad visi mokesčiai būtų mokami“, - BNS kalbėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Vyriausybės žada ginti vežėjus
Griežčiausiai Vakarų iniciatyvoms labiausiai priešinasi Lenkija. Lietuvos valdžia taip pat įžvelgia pavojų, bet laikosi nuosaikiau ir viešai akcentuoja, jog reikia ieškoti tinkamo balanso tarp verslo interesų ir darbuotojų apsaugos. Keli BNS kalbinti pareigūnai teigė, kad Lietuvos vyriausybės pozicija sušvelnėjo pasikeitus valdančiajai daugumai.
Dabar vienas iš svarbiausių Vyriausybės tikslų įtvirtinti, kad naujosios ES taisyklės nebūtų taikomos Lietuvos vežėjams. Daug dėmesio taip pat skiriama tam, kas turėtų būti įtraukta į darbo užmokesčio sąvoką, pavyzdžiui, kaip bus apskaitomi dienpinigiai.
„Pasisakome už ES komandiruotų darbuotų asmenų direktyvos peržiūrą, išlaikant balansą tarp ekonomiškai konkurencingos ir socialiai atsakingos bendrosios rinkos. Taip pat laikomės nuostatos, kad transporto sektoriui neturi būti taikomi komandiravimo suvaržymai ir kiti rinkos ribojimai. Nepritariame vienašalėms iniciatyvoms, kurios fragmentuotų bendrąją rinką šiame mums svarbiame sektoriuje“, - šią savaitę spaudos konferencijoje Lenkijoje sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Paprastai valstybėse narėse skiriasi ir atskirų ministerijų pozicijos - ekonomikos ministerijos įžvelgia daugiau grėsmių verslui, socialinės apsaugos, darbo ministrai pozityviai vertina didesnę darbuotojų apsaugą. Lietuvos institucijų pareigūnai šiuo metu derina gludina bendrą šalies poziciją. Paskutinis darbinis tarpinstitucinis pasitarimas šiais klausimais vyko ketvirtadienį, jo rezultatų pareigūnai viešai nekomentuoja.
Įtemptos derybos dėl naujosios tvarkos turėtų tęstis iki pat spalį numatomo ES viršūnių susitikimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?9
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu12
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...