- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2016-aisiais Lietuvos ekonomika susidūrė su lėtėjančiu BVP augimu, tačiau didėjo vidaus vartojimas, augo darbo užmokestis, stabilizuoti eksporto srautai. Į 2017 metus pramonės įmonės žvelgia optimistiškai, tačiau rengiasi su geopolitine situacija susijusioms rizikoms bei neigiamam demografinių veiksnių spaudimui – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo srityse.
„Šiais metais tendencijos Lietuvos ekonomikoje buvo nevienareikšmiškos. Viena vertus, BVP augimas sulėtėjo nuo 2,4 proc. metų pradžioje iki vos 1,7 proc. metų gale, kas lėmė, jog Lietuva iškrito iš sparčiausiai augančių ES ekonomikų dešimtuko. Kita vertus, nemažai ekonominių rodiklių demonstruoja tvarius ir gana sparčius ekonomikos augimo tempus“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
Prie lėto BVP augimo labiausiai prisidėjo stagnuojančios viešojo sektoriaus investicijos, kai privačiame sektoriuje fiksuotas spartus investicijų augimas – įmonių investicijos į mašinas ir įrenginius šiemet padidėjo 13 proc. ir 14 proc. viršija prieškrizinį lygį.
Auga eksportas į naujas rinkas
„Pozityvi verslo investicijų dinamika buvo vienas iš veiksnių, leidusių pramonei išlaikyti gamybos apimčių augimą: šiemet apdirbamosios pramonės (be naftos produktų) gamybos apimtys padidėjo 4,8 proc., prie ko stipriai prisidėjo didėjęs lietuviškos kilmės prekių eksportas. 2016 m. jis išaugo 3,4 proc., arba 260 mln. eurų”, – pažymi R. Dargis.
Eksporto rodikliai rodo, kad kol kas Lietuvos eksportuotojai sėkmingai įveikia iššūkius: nestabilumą pasaulio ekonomikoje, išaugusį geopolitinį neapibrėžtumą, sparčiai kylančius darbo kaštus. Kaip ir pernai, šiemet eksporto užsakymai daugiausia vedė į Skandinavijos regioną, kur eksporto apimtys išaugo 144 mln. eurų. Šiemet džiugina ir eksporto rezultatai į naujas rinkas: eksportas į Azijos rinką išaugo beveik 50 proc., arba 72,5 mln. eurų, o eksportas į JAV padidėjo trečdaliu, arba 71 mln. eurų.
Tiesa, šiemet eksporto prieaugis į naujas rinkas buvo nepakankamai sisteminis – pernelyg dažnai užsakymų padidėjimą lėmė vienkartiniai veiksniai ir labai segmentinės kategorijos. Tuo tarpu eksporto srautai į Rusiją ir NVS rinką ir toliau mažėjo – Lietuvos eksporto netekimai NVS rinkoje šiemet siekė apie 50 mln. eurų – pusę šios sumos sudaro sumenkęs eksportas vien į Rusijos rinką.
Vidaus vartojimas didina gamybos apimtis
Šiemet vidaus vartojimas augo gerokai sparčiau (6 proc.) nei eksportas (3,4 proc.). Nors pramonė užsakymų atžvilgiu labiau priklauso nuo užsienio rinkų (pramonės įmonės vidutiniškai eksportuoja apie 70 proc. pagamintos produkcijos), tačiau spartus vidaus vartojimo augimas gamybininkams taip pat padėjo padidinti gamybos apimtis.
Nepaisant geopolitinių iššūkių, šiemet įmonės pasiekė itin aukštus pajėgumų panaudojimo rodiklius, kurie šių metų pabaigoje sudarė 76,6 proc. Tai – geriausias rezultatas po 2009 m. ekonominės krizės, rodantis, kad netolimoje ateityje įmonių investicijos į gamybinių pajėgumų didinimą bei plėtrą augs.
2016 metais pramonė gyveno ženkliai brangstančios darbo jėgos nuotaikomis, ką patvirtina ir Statistikos departamento duomenys – šiemet realusis darbo užmokestis pramonėje dėl išaugusių gamybos apimčių bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo didėjo sparčiau nei visoje šalies ekonomikoje ir sudarė 9 proc.
„Nepaisant sparčiai brangstančios darbo jėgos, gamintojai kol kas stabiliai vertina savo galimybes konkuruoti išorės rinkose. Šiuo metu išsaugoti konkurencingumą padeda didesnės įmonių investicijos į produktyvumo didinimą bei technologijų atnaujinimą“, – teigia LPK prezidentas.
Galvos skausmas – darbo užmokestis ir užimtumas
Šiemet įmonės atsargiai vertino savo galimybes didinti darbuotojų skaičių. Įtakos tam turėjo opi darbuotojų trūkumo problema – pvz., per pastaruosius penkerius metus laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 36 proc., o faktiškai užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 16 proc. Tačiau atsargias verslo nuotaikas dėl naujų darbo vietų kūrimo lėmė ir ženkliai padidėjęs neapibrėžtumas – tiek šalies viduje (atidėtas naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas, Seimo rinkimai), tiek ir išorėje („Brexit“, politinė įtampa ES ir JAV, išaugusios grėsmės pasaulio ekonomikos augimui).
LPK prezidento teigimu, pramonės įmonės į 2017 metus žvelgia su atsargiu optimizmu. Tebesitęsianti investicijų plėtra leistų tikėtis, kad 2017 m. pirmąjį pusmetį gamybos ir eksporto užsakymų apimtys ir toliau augs. Tačiau kitų metų antrojo pusmečio rezultatus prognozuoti yra itin sunku, nes jiems įtaką darys geopolitinės rizikos Europoje, JAV ir kitose rinkose.
„Pramonininkai kitąmet stipriau jus ir neigiamą demografinių veiksnių spaudimą – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo atžvilgiu. Didelės įtakos verslo rezultatams kitąmet turės valdžios dėmesys ir pastangos spręsti struktūrines verslo aplinkos problemas: Lietuvai reikalingas modernus darbo santykių reglamentavimas, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, efektyvi eksporto draudimo sistema, kryptingai ir efektyviai naudojamos ES investicijos“, – apibendrina R.Dargis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...