- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarp punktualiausių oro uostų pasaulyje patenkantys Lietuvos oro uostai reguliariai atlieka analizę, kurios metu aiškinasi, dėl kokių priežasčių dažniausiai vėluoja lėktuvai. Rezultatai parodė, kad dažniausios skrydžių vėlavimų priežastys – atvykstančio orlaivio vėlavimas ir oro eismo apribojimai. Kiek retesnės, tačiau ne mažiau svarios priežastys yra susijusios su techniniais nesklandumais ir skrydžiams nepalankiomis oro sąlygomis.
„Skrydžių vėlavimai aviacijos pasaulyje yra neišvengiama kasdienybė. Kelionė lėktuvu gali neplanuotai užsitęsti visai taip pat, kaip ir keliaujant kitomis transporto priemonėmis – juk niekada nežinia, kada kelyje pasitiks kliūtis, kieksyk teks sustoti prie šviesoforo ar kiek ilgai teks palaukti užleidžiant kelią.
Siekdami suteikti kuo daugiau informacijos savo keleiviams, nuolatos analizuojame, dėl kokių priežasčių dažniausiai vėluoja skrydžiai. Tyrimas parodė, kad šiandien mažiau nei dviem atvejais iš šimto vėlavimų atsiranda dėl Lietuvos oro uostų veiklos sutrikimų“, – teigė Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris.
Praėjusių metų Lietuvos oro uostų skrydžių vėlavimų analizės duomenys parodė, kad dažniausiai skrydžiai vėluoja dėl orlaivių rotacijos - tai lemia daugiau nei pusę vėlavimo atvejų. Antra pagal dažnumą priežastis yra skrydžiams nepalankios oro sąlygos, trečia – techninės priežastys. Nors dažniausiai techniniai sutrikimai būna visai nežymūs, dėl aviacijoje taikomų aukščiausių saugos reikalavimų, esant net menkiausiam įtarimui dėl galimo gedimo, tenka patikrinti visas potencialias jo priežastis.
Tuo tarpu dėl oro uostų infrastruktūros ar kitų oro uostų kontroliuojamų sistemų veiklos sutrikimų pakilti vėluoja vos 2 proc. reisų.
Beveik visi skrydžiai įvyko laiku
Vis dėlto, apžvelgiant pastarųjų metų skrydžių vėlavimo Lietuvos oro uostuose statistiką, tampa aišku, kad nesklandumai laiko planavimo klausimu – ganėtinai retas reiškinys. Mat Vilniuje laiku įvyksta net 89 proc. skrydžių, Kaune – 87 proc., o Palangoje – 95 proc.
Ir nors kartais skrydžiai vėluoja visuose oro uostose, vėlavimo laikas – ganėtinai trumpas. Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose per metus daugiau nei 15 minučių pavėlinti buvo 8,5 proc. skrydžių, o daugiau nei virš dviejų valandų – vos 0,66 proc.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad jeigu orlaivis vėluoja mažiau negu 15 minučių, pagal tarptautinę skaičiavimo praktiką jis laikomas skrydžiu, įvykusiu laiku.
Įvertinti pasaulio reitinge
Tokie Lietuvos oro uostų rezultatai – gerai vertinami pasauliniame kontekste. Naujausiais duomenimis, mūsų šalis yra punktualiausiųjų gretose.
Tarptautinė viso pasaulio skrydžius fiksuojanti bendrovė „OAG“ nuolat seka skrydžių vėlavimus skirtinguose pasaulio oro uostuose ir sudaro jų reitingą. 2017 m. balandžio mėnesio reitinge išrikiuota beveik 1500 pasaulio oro uostų, pagrindinis Lietuvos oro uostas – Vilniaus – pagal skrydžių punktualumą atsidūrė 156 vietoje.
Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad nors keleivių, besinaudojančių Vilniaus oro uosto paslaugomis, skaičius gerokai išaugo – šis pavasaris išsiskyrė rekordiniu keliautojų srautu – net 89,6 proc. skrydžių įvyko laiku. Eurazijos kontekste, Vilniaus oro uostas pagal punktualumą užima 67 vietą reitinge.
Iš viso per balandžio mėnesį Vilniaus oro uostas įvykdė 1592 skrydžius ir užėmė 370 vietą pasauliniame reitinge pagal skrydžių skaičių. Tik 1,2 proc. skrydžių buvo atšaukta. Tokia statistika rodo, kad Lietuvos oro uostų sistema veikia puikiai, – pastebimi tik menki trūkumai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB vadovas sako nepritariantis PVM didinimui ieškant papildomų lėšų gynybai
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didi...
-
Seimas po svarstymo pritarė samanės įteisinimui
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau. ...
-
A. Armonaitė: Vyriausybės siūlomi nežymūs alkoholio kontrolės pakeitimai politikos nekeis
Antradienį Seimui teikiami Vyriausybės siūlomi alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimai – minimalūs ir alkoholio kontrolės politikos nekeis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seime skinasi kelią pataisos dėl grynųjų pinigų apvalinimo2
Seimas antradienį po svarstymo pritarė, kad nuo kitų metų vasario būtų apvalinama prekių ir paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. Iki galutinio sprendimo liko vienas balsavimas. ...
-
Opozicija nedalyvaus tariantis dėl lėšų gynybai1
Seimo opozicija nedalyvaus premjerės inicijuotoje diskusijoje ieškant papildomų lėšų gynybai, kol iš teisėsaugos institucijų negaus atsakymų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...