- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonominį pakilimą finansų sistema turi išnaudoti papildomam rezervui kaupti, perspėja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo teigimu, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika išgyvena pakilimą: gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, o nekilnojamojo turto (NT) rinka tebėra aktyvi.
Bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius atsparus sukrėtimams. Lietuvos banko teigimu, net jeigu šalies bendrasis vidaus produktas smuktų daugiau nei 7 proc., o NT kainos - daugiau nei 20 proc., bankai sugebėtų sugerti 835 mln. eurų nuostolį. Be to, bankai turimu turtu gebėtų padengti 28 proc. indėlių sumažėjimą.
„Kreditavimas sparčiai auga. Būsto rinkos aktyvumas turėtų išlikti panašus. Būsto rinką kaitina atlyginimų augimas, vis dėlto kainos turėtų augti nuosaikiau nei 2017 metais. Didėjanti pasiūla, nemažėjantys statybų tempai šią rinką vėsina ir saugo nuo perkitimo pavojaus“, - vardijo V. Vasiliauskas.
Toks metas, pasak V. Vasiliausko, itin palankus finansų sistemai stiprinti ir kaupti atsargas blogesniems laikams.
„Nors esame augimo stadijoje, perkaitimo elementų nematome. Tačiau tai nereiškia, kad turime būti mažiau budrūs. Ateityje Lietuvos ūkio augimas išliks spartus tačiau potencialas jau pasiektas. Dabartinis pakilimas amžinai nesitęs, todėl šį laiką finansų rinkų dalyviai turi išnaudoti ateities atoslūgiams pasirengti“, - pabrėžė V. Vasiliauskas.
Nors esame augimo stadijoje, perkaitimo elementų nematome.
Lietuvos banko vadovas teigė, kad svarbiausias prioritetas - stiprinti kapitalą, kuris per ekonominius sukrėtimus veikia kaip šarvai.
Bankai iki šių metų pabaigos turi sukaupti 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervą - 60 mln. eurų atsargą.
Lietuvos banko teigimu, dauguma bankų jau turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų net ir padidintą reikalavimą. Kai kurie mažesnieji bankai, kuriems aktualiausia didinti kapitalo atsargą, šiuo metu tai daro savo iniciatyva - skiria tam dalį pelno ar papildomas akcininkų lėšas.
Didžiausią riziką šalie finansų sistemai, anot Lietuvos banko, tebekelia galimas NT kainų burbulas Šiaurės šalyse ir jo sprogimo pasekmės tų šalių bankams, taip pat jų kontroliuojamiems bankams Lietuvoje.
„Kol kas NT kainų korekcija Švedijoje nuosaiki ir finansų sistemai grėsmės nekelia, bet atidžiai stebime padėtį. Lietuvos bankų priklausomybė nuo skandinaviškų bankų kapitalo pastaruosius kelerius metus mažėjo“, - komentavo V. Vasiliauskas.
Vienas iš svarbiausių iššūkių finansų sistemai, Lietuvos banko vertinimu, išlieka kibernetinio augumo užtikrinimas. Kibernetinių incidentų skaičius didėja, o sektoriaus plėtra tik spartėja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...