Lietuvos bankas: pensininkai skursta, o lovos ligoninėse – tuščios

Lietuvos valdžios sektoriaus finansavimas - vienas kukliausių ES, tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, į akis krinta ne tik skiriamų sumų skirtumai, bet ir nepanaudotos galimybės valstybės finansuojamoms sritims lėšas paskirstyti efektyviau, sako Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Ekonomisto teigimu, mažesnės nei kitose ES valstybėse Lietuvos skiriamos lėšos socialinei apsaugai yra viena iš pagrindinių mažų senatvės pensijų priežasčių.

„Palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuva gerokai mažiau lėšų skiria senatvės ir našlių pensijoms mokėti. Kadangi pensijų gavėjų, palyginti su visais gyventojais, dalis Lietuvoje yra gerokai didesnė už ES vidurkį, tai sudaro prielaidas manyti, kad pagrindinės mažų senatvės pensijų priežastys yra gausus gavėjų skaičius ir pensijoms mokėti skiriama palyginti menka BVP dalis“,- pranešime spaudai cituojamas V. Tuzikas.

Tuo metu, anot ekonomisto, pagal sveikatos srities darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti skiriamą BVP dalį Lietuva yra ES vidutiniokė, tačiau šių darbuotojų yra santykinai daugiau negu vidutiniškai ES.

Fiksuojamas perteklinis ligonių gydymas stacionare, kai pagal indikacijas tai nėra būtina, arba guldoma į ligoninę dėl socialinių priežasčių.

„Sveikatos srityje dirbančių asmenų darbo užmokesčiui mokėti Lietuva 2016 m. skyrė šiek tiek didesnę dalį, negu vidutiniškai tam skyrė senosios ir naujosios ES valstybės. Dėl to galima manyti, kad santykinai mažas medicinos darbuotojų vidutinis atlygis Lietuvoje yra didesnio negu vidutiniškai ES 100 tūkst. gyventojų tenkančio ligoninėse dirbančių asmenų ir medicinos personalo skaičiaus padarinys“,- sakė V. Tuzikas.

Jis taip teigė, kad Lietuvos ligoninių turimų diagnostinių įrenginių skaičius atsilieka nuo ES ir dar labiau yra atitrūkęs nuo senųjų ES narių vidurkio.

„Dėl gerokai didesnio daugumos senųjų ES valstybių ekonominio išsivystymo lygio ir geresnių finansinių galimybių tokius įrenginius įsigyti menkesnis Lietuvos medicinos diagnostikos įrenginių prieinamumas neturėtų stebinti. Tačiau, analizuojant 100 tūkst. gyventojų tenkantį lovų ligoninėse skaičių, matyti, kad Lietuva turi gerų galimybių padidinti diagnostikos įrenginių skaičių“,- komentavo ekonomistas.

V. Tuzikas pažymėjo, kad 2016 m. lovų Lietuvos ligoninėse skaičius buvo vienas didžiausių visoje ES. Be to, Lietuvos ligoninėms iškyla ir kitų problemų: stebimas skirtų aktyviam gydymui lovų perteklius, nepakankamas lovų panaudojimas (iš 1 000 lietuvių ligoninėse kasmet gydosi apie 243, Europoje - 150 žmonių), fiksuojamas perteklinis ligonių gydymas stacionare, kai pagal indikacijas tai nėra būtina, arba guldoma į ligoninę dėl socialinių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kad vienos lovos išlaikymas vidutiniškai per metus ligoninei kainuoja apie 20 000 eurų, ekonomistas daro prielaidą, jog lovų Lietuvos ligoninėse skaičiaus priartinimas prie ES vidurkio leistų efektyviai padidinti medicinos diagnostikos finansavimą ir pagerintų jų prieinamumą Lietuvos gyventojams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip yra

taip yra portretas
apie ligonines tikra tiesa man teko buti respublikineje ligonineje 5d tai is ju dvivieteje palatoje 3d buvau viena o visur kalba ligonines perpildytos atlyginimai daktaru mazi tai uz ka jiems moketi jei palatos pustuscios

kol

kol portretas
uz valdzios vairo sedes briuselio prisiplakeliai gero nelauk nes tai samoningai naikinami zmones o vaikai grobiami ir parduodami .....

Aš portretas
Pensijos Lietuvoje mažos,bet viską karti ant dabartinės valdžios tikrai nesąžininga .Man asmeniškai per du metus pensija padidėjo 60eur,kai prieš tai kelis metus nei kiek nejudėjo
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių